ultragarsinė defektoskopija

ultragarsnė defektoskòpija, medžiagų ir gaminių defektų aptikimo neardomieji metodai. Grindžiami plačios dažnių srities ultragarsinio dažnio bangų (išilginių, skersinių, arba šlyties, paviršinių, išlinkio ir kitų) naudojimu. Dažniausiai naudojamas ultragarsinės defektoskopijos aido metodas: trumpi ultragarso impulsai siunčiami į tiriamąją sritį ir užrašomas nuo defekto atsispindėjusių signalų intensyvumas. Informacija apdorojama kompiuteriais, vizualizuojama. Pagal ją ir sprendžiama apie defektų buvimo vietą (paviršiniai, giluminiai). Kiti ultragarsinės defektoskopijos metodai: rezonansinis (grindžiamas gaminio rezonansinių virpesių žadinimu ir jų dažnio matavimu); ultragarso greičio pokyčių (nustatoma išlinkio bangų sklidimo greičio plokštelėje priklausomybė nuo jos storio ir medžiagos); pilnutinės mechaninės varžos (grindžiamas tiriamo gaminio pilnutinės mechaninės varžos matavimu žemo dažnio srityje); laisvųjų virpesių (tiriamas smūgiu sužadinto gaminio laisvųjų virpesių spektras); akustinis topografinis (remiasi galingų išlinkio virpesių sužadinimu gaminyje ir paviršiaus virpesių tyrimu).