ultramãfinės uolenos, magminės ir kitos uolienos, kuriose mafiniai (tamsieji) mineralai sudaro daugiau kaip 90 procentų. Ultramafinių uolienų pagrindiniai mineralai – olivinas, ortopiroksenai ir klinopiroksenai, amfibolai, akcesoriniai – granatas, flogopitas, ilmenitas, magnetitas, chromitas ir kiti. Pagal olivino ir piroksenų santykį ultramafinės uolienos skirstomos į peridotitus, piroksenitus ir dunitus. Ultramafinės uolienos sudaro didelę dalį mantijos, vandenyninės plutos (10–12 %). Žemyninėje plutoje (apie 1 %) ultramafinių uolienų randama raukšlėkalniuose, žaliųjų skalūnų juostose, riftuose, didelėse intruzijose, ofiolitiniuose kompleksuose.
Svarbiausios intruzinės ultramafinės uolienos – peridotitas, dunitas, piroksenitas, vulkaninės – pikritas, komatitas, subvulkaninės – kimberlitas, lamproitas. Metamorfizuodamosios ultramafinės uolienos virsta talko arba chloritiniais skalūnais, serpentinitais ir kitomis uolienomis.
Ultramafinės uolienos naudojamos metalurgijoje, kaip statybinė medžiaga, apdailai; jose būna chromo, vario, nikelio, geležies, retųjų metalų, platinos, aukso ir kitų rūdų, apatito, asbesto, talko, nefrito, deimantų ir kitų juvelyrinių akmenų telkinių. Kartais ultramafinės uolienos vadinamos ultrabazinėmis uolienomis.