Uoliniai kalnai

Uolniai kalna (Rocky Mountains), kalnų sistema Šiaurės Amerikos vakaruose, Kanadoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose; Šiaurės Amerikos Kordiljerų rytinė dalis. Ilgis apie 4800 km (kitais duomenimis, apie 3200 kilometrų). Didžiausias plotis apie 700 kilometrų. Vakaruose Uoliniai kalnai pereina į Kordiljerų vidines tarpukalnių plynaukštes ir kalnagūbrius, rytuose – į Didžiąsias Lygumas. Uolinių kalnų pietinė dalis aukščiausia (didžiausias aukštis – 4399 m, Elberto kalnas Sawatcho kalnagūbryje); kalnagūbriai dažniausiai trumpi (išskyrus Priešakinį kalnagūbrį), išsidėstę įvairiomis kryptimis. Uolinių kalnų vidurinė ir šiaurinė dalis (Wasatcho kalnagūbris, Absarokos kalnai, Bitterrooto kalnagūbris, Selkirko kalnai) žemesnė, kalnagūbriai daugiausia ilgi, ištįsę iš šiaurės vakarų į pietryčius.

Uoliniai kalnai

Robsono kalnas

Į šiaurę nuo 48° šiaurės platumos Uolinių kalnų tranšėja dalija Uolinius kalnus į dvi dalis – pagrindinį kalnagūbrį (didžiausias aukštis 3954 m, Robsono kalnas) ir Kolumbijos kalnus. Uoliniai kalnai susidarė alpinės kalnodaros metu daugiausia iš prekambro kristalinių uolienų.

Moraine’o ežeras Banffo nacionaliniame parke

Klimatas subtropinis ir vidutinių platumų žemyninis. Per metus iškrinta nuo 250 mm (pietuose) iki 1500 mm (šiaurėje) kritulių. Upės priklauso Atlanto (Misūris, Platte’as, Arkanzasas, Rio Grande), Ramiojo (Koloradas, Kolumbija, Snake’as, Fraseris) ir Arkties (Peace Riveris, Athabasca, Liardas) vandens baseinams. Dirvožemiai: subalpinėse ir alpinėse pievose – uolėtžemiai, pradžiažemiai, mišriuosiuose miškuose – rudžemiai, išplautžemiai, subtropiniuose miškuose – verstžemiai. Miško viršutinė riba nuo 760 m (šiaurėje) iki 3700 m (pietuose); aukščiau – subalpinės ir alpinės pievos, tundra. Sniego ribos aukštis 2500–4000 metrų. Veisiasi grizliai, juodieji lokiai, snieginiai avinai, elniai, pumos, erniai, bizonai, kojotai, vilkai, šakiaragiai, kiškiai.Kanados Uolinių kalnų, Watertono ežerų (Kanada), Yellowstone’o, Ledynų (Jungtinės Amerikos Valstijos) nacionaliniai parkai įtraukti į Pasaulio paveldo sąrašą; Uolinių kalnų nacionalinis parkas (Jungtinės Amerikos Valstijos) pripažintas biosferos rezervatu.

Yra aukso, sidabro, vario, švino, molibdeno, urano, berilio, volframo, cinko rūdų, fosforito, akmens anglių, naftos ir gamtinių dujų telkinių.

Uolinių kalnų pietinę dalį atrado (1540) F. Vázquez de Coronado.

1765