Urãlo‑Mongòlijos raukšltoji srits, Urãlo‑Tian Šãnio raukšltoji srits, Urãlo‑Mongòlijos júosta, ilga, geologiškai aktyvi Žemės plutos juosta tarp Rytų Europos, Sibiro, Tarimo ir Šiaurės Kinijos kratonų. Apima Uralo kalnus, Kazachiją, Altajaus, Sajanų, Tian Šanio kalnagūbrius ir Mongolijos teritorijos didžiąją dalį. Formavosi nuo neoproterozojus (800 mln. m.) iki karbono (310 mln. m.) periodo. Manoma, kad čia tyvuliavo vandenynas su daugybe smulkių žemynų, vulkaninių salų lankų ir nuosėdinių baseinų, kuris dėl tektoninio spaudimo užsidarė vėlyvajame paleozojuje. Žemynai, salų lankai ir baseinai susidūrė ir suaugo į Uralo‑Mongolijos raukšlėtąją sritį.
Kitais duomenimis, prieš 800 mln. m. dideli Baltikos ir Siberijos žemynai priartėjo vienas prie kito. Dėl subdukcijos jų pakraščiuose susiformavo vulkaninių salų lankai, kuriems priaugus prie žemynų susidarė Uralo-Mongolijos raukšlėtoji sritis.
2276