urãnas (Uranium; gr. uranos – dangus), U, periodinės elementų sistemos III B grupės radioaktyvusis cheminis elementas; aktinoidas. Blizgus sidabriškai baltas metalas. Žinomi 26 radioaktyvieji izotopai, jų masės skaičius 217–233, 236, 237, 239–242, trys iš jų (238U, 235U ir 234U) randami gamtoje, kiti yra dirbtiniai. Ore uranas pasidengia tamsia urano oksido UO2 plėvele, 700 °C temperatūroje užsiliepsnoja ir sudega – susidaro oksidas U3O8. Uranas reaguoja su vandeniu, labai gerai tirpsta druskos ir azoto rūgštyse. Kaitinamas reaguoja su halogenais, fosforu, siera, anglimi, azotu, su daugeliu metalų sudaro lydinius (urano lydiniai). Gamtoje randamas mineralų uraninito, nasturano, karnotito pavidalo (urano rūda, urano žėručiai). Gaunamas iš rūdos metaloterminiu būdu, UO2 redukuojant kalciu arba magniu arba elektrolizuojant urano fluorido lydalą. Izotopai 233U ir 235U naudojami branduolinėje energetikoje ir branduoliniam ginklui gaminti, iš 238U gaunamas plutonis. Organizmuose urano yra (10–8–10–5 %), daugiausia kai kuriuose grybuose ir dumbliuose. Kaupiasi augalų ūgliuose, jaunuose lapuose, besimezgančiuose vaisiuose. Žmogaus organizme urano yra apie 9·10–5 g. Žmogus ir gyvūnai gauna su maistu, vandeniu, įkvepiamu oru, t. p. per odą. Kaupiasi daugiausia blužnyje, inkstuose, kepenyse, plaučiuose. Manoma, uranas reikalingas normaliai organizmo veiklai. Didelės urano dozės kenksmingos. Urano, kaip ir kitų sunkiųjų metalų, poveikis negrįžtamas. Uranas jungiasi su baltymų merkaptogrupėmis, slopina fermentų aktyvumą. Apsinuodijus uranu labiausiai pažeidžiami inkstai, kepenys, virškinamasis traktas. Lėtinė intoksikacija sutrikdo kraujodaros organus, nervų sistemą. Uraną (UO2 pavidalo) 1789 atrado Martinas Heinrichas Klaprothas (Vokietija), metalinį uraną 1841 gavo Eugèneʼas-Melchioras Péligot (Prancūzija).

Lent. Uranas
atominis skaičius 92
atominė masė 238,029
išorinių elektronų konfigūracija 5f36d17s2
oksidacijos laipsnis +4, +6, rečiau +3, +5
svarbiausi radioaktyvieji izotopai 234U (0,006 %; T1/2 2,48·105 m.), 235U (0,712 % T1/2 7,13·108 m.), 238U (99,282 %; T1/2 4,51·109 m.)
kiekis Žemės plutoje 2,5·10–4 %
lydymosi temperatūra 1 134 °C
virimo temperatūra 4 131 °C
tankis 19 120 kg/m3
kietumas pagal Vickersą 200–300
savitoji elektrinė varža (0 °C) 2,8 ·10–7 Ω·m
šilumos laidumo koeficientas 27,5 W/(m·K)
savitoji šiluminė talpa 0,116 kJ/(kg·K)
standartinis elektrodo U/U4+ potencialas –1,4 V

3060

2591

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką