uranintas (gr. ouranos – dangus), oksidų klasės mineralas, UO2 ir UO3 mišinys. Kristalai kubinės singonijos, kubų, oktaedrų, jų kombinacijų formos; dažniausiai sudaro grūdėtus arba žemėtus agregatus, kartais dvynučius. Sudaro izomorfinę eilę su torianitu ir itrocerianitu. Būna torio ir urano radioaktyviojo skilimo produktų (pagal jų kiekį nustatomas uolienų amžius), helio, argono, itrio, cerio, švino, radžio priemaišų. Juodas, pilkas, kartais su žalsvu arba rusvu atspalviu (išdūlėjęs – gelsvas). Neskaidrus. Bruožas (miltelių spalva) juodas, rusvai arba žalsvai juodas. Blizgesys riebus, dervos, matinis. Lūžis kriauklėtas. Kietumas 4–6. Tankis 7500–10 600 kg/m3. Trapus. Labai radioaktyvus. Atmainos: nasturanas, urano suodžiai (birūs žemėti agregatai).

Kilmė magminė, hidroterminė. Randamas granituose, sienitiniuose pegmatituose, urano suodžiai – hidroterminės ir nuosėdinės kilmės telkiniuose.

Uraninitas – vienas svarbiausių urano rūdos mineralų.

Telkinių yra Čekijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Švedijoje, Vokietijoje.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką