Urártu, Vãno karalỹstė, senovės valstybė, 9–6 a. pr. Kr. gyvavusi Armėnijos kalnyne, dabartinės Armėnijos, Irano ir Turkijos teritorijoje. Sostinė – Tušpa (dabar Vanas, Rytų Turkija).
Pirmasis karalius – Sardūras I (9 a. pr. Kr. antra pusė). Valdant Menua (apie 810–apie 786 ar 781), Argiščiui I (apie 786–apie 764) ir Sardūrui II (760–730) buvo užkariauta Šiaurės Mesopotamija ir Šiaurės Sirija, žemės į pietus nuo Vano ežero ir prie Urmijos ežero, užimta Pietų Užkaukazė; čia buvo pastatytos Erebuni (782 pr. Kr.; dabar Jerevanas) ir Argištichinili (dabar Armaviras) tvirtovės. Valstybę stiprino svarbūs prekybos keliai link Viduržemio jūros. Buvo statomos šventyklos, ūkiniai pastatai (grūdų, vyno sandėliai), kasami kanalai. Gyventojų daugumą sudarė laisvieji ir pusiau laisvieji bendruomenininkai. Vyravo bendruomeninė žemės nuosavybė. Didelės žemės valdos priklausė pasaulietinei diduomenei, šventykloms. Upių slėniuose vyravo drėkinamoji žemdirbystė, kalnuose – pusiau klajoklinė gyvulininkystė. Plėtoti geležies, brangiųjų metalų, akmens, medžio apdirbimo amatai. Vartotas dantiraštis.
Vano tvirtovė
8 a. pr. Kr. Asirijos karalius Tiglatpalasaras III (valdė 745–727) užėmė Šiaurės Mesopotamiją ir Šiaurės Siriją. Kitas jos karalius Sargonas II 714 nuniokojo Urartu centrinius rajonus ir žemes į šiaurę nuo Vano ežero. Urartu išlaikė savo valdas Pietų Užkaukazėje, Rusa II (valdė 685–645) čia pastatydino naujų tvirtovių (svarbiausia – Teišebaini). Urartu karalių pasamdyti kimerų būriai malšino diduomenės maištus, 676 užkariavo Frigiją, vėliau patys ėmė maištauti; tai ir Užkaukazės genčių sukilimai susilpnino valstybę. 585 pr. Kr. Urartu valstybę užkariavo Medija.
Architektūra ir dailė
Urartu menui įtakos turėjo asirų ir hetitų kultūra. Išliko tvirtovių (Vano, 9–7 a. pr. Kr., Toprakalės prie Vano, Erebuni Jerevane, abi 8 a. pr. Kr., Teišebaini prie Jerevano, 7 a. pr. Kr.), šventyklų, rūmų griuvėsių. Pastatai dažniausiai stačiakampio plano, masyvūs (sienos sutvirtintos bokštais, stogai plokšti ir dvišlaičiai), statyti iš akmens ir nedegtų plytų. Jų sienos puoštos geometrinių ir augalinių motyvų ornamentų juostomis, kartais – figūrinėmis kompozicijomis. Freskos dažniausiai tapytos raudonais ir mėlynais dažais ant balto fono. Išliko metalo, kaulo, akmens dirbinių: bronzinių skydų, šalmų, šarvų, indų, sidabrinių ir auksinių papuošalų, dievybių skulptūrėlių, sosto puošybos elementų. Urartu architektūra ir dailė turėjo įtakos Armėnijos ir Gruzijos menui.
Erebuni tvirtovės liekanos