Čiobiškio urvas

ùrvas, požeminė ertmė, turinti vieną arba kelias angas žemės paviršiuje. Urvai dažniausiai susidaro dėl požeminio vandens cheminės ir mechaninės veiklos (karsto) tirpiose ir supleišėjusiose uolienose (klintyse, dolomite, kreidoje, gipse, akmens druskoje). Urvai būna horizontalūs, nuolaidūs, vertikalūs (šuliniai, šachtos, prarajos) ir kompleksiniai. Dauguma urvų sudaro ilgas galerijas, kurios vietomis virsta siauromis landomis arba išsiplečia į dideles grotas. Urvuose susidaro antriniai mineraliniai dariniai (konkrecijos): stalaktitai, stalagmitai, stalagnatai, heliktitai, urvų perlai. Dažnai urvų dugnu teka požeminės upės, būna krioklių, ežerų. Urvuose oro temperatūra žema (dažniausiai teigiama), pastovi. Didelis oro drėgnis. Urvai skirstomi pagal kilmę, gaubiančiųjų uolienų rūšį (litologiją), formą (morfologiją), mikroklimatą, nuogulas (antrinius darinius), apvandeninimą, panaudojimą. Urvus tiria speleologija. Ilgiausi ir giliausi pasaulio urvai pateikti lentelėse.

Lietuvoje ilgiausias urvas – Karvės ola (ilgis 46 m), giliausias – Žalsvasis šaltinis (gylis 20 m).

1 lent. Ilgiausi pasaulio urvai
  Ilgis (km)
Mamuto urvynas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 591
Vėjų urvynas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 224
Sac Actunas (Meksika) 217
Optimistų urvas (Ukraina) 214
Juvelyrinis urvas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 208
Lechuguillos urvynas (Jungtinės Amerikos Valstijos) 187
Ox Bel Ha urvynas (Meksika) 143
2 lent. Giliausi pasaulio urvai
  Gylis (m)
Kruberio-Varnų urvas (Gruzija) 2 160
Sniego praraja (Gruzija) 1 753
Miroldos praraja (Prancūzija) 1 733
Lamprechtsofeno urvynas (Austrija) 1 632
Jeano Bernard’o urvynas (Prancūzija) 1 602
Cerro praraja (Ispanija) 1 589
Sarma (Gruzija) 1 570
Viačeslavo Pantiuchino praraja (Gruzija) 1 508
Cornisos-Torce Magali urvynas (Ispanija) 1 507
Vendetos praraja (Slovėnija) 1 502

1576

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką