Ust-Išimo kultūra (Ust Išmo kultūrà), Sibiro archeologinė kultūra.
Gyvavo 10–13 a. Irtyšiaus upės baseine. Pavadinta pagal Ust‑Išimo pilkapį ties Omsku. Kultūrą 1983 išskyrė rusų archeologas B. Konikovas. Ši kultūra pakeitė Potčevašo kultūrą. 600–7000 m2 dydžio gyvenvietėse žmonės gyveno 10–70 m2 ploto pusiau žeminėse ir antžeminiuose namuose. Vertėsi gyvulininkyste, medžiokle, žvejyba, piečiau gyvenusieji – ir žemdirbyste. Pagrindiniai amatai: puodininkystė, kalvystė, kaulo ir rago apdirbimas.
Gyventojai prekiavo su Rusios žemėmis, chazarais, Pietų Sibiro gyventojais, Rytų šalimis. Aptinkama grioviais, pylimais, gynybinėmis tvoromis ir bokštais įtvirtintų gyvenviečių. Ūkyje naudoti sudėtiniai lankai, geležiniai ir kauliniai strėlių antgaliai, geležiniai darbo įrankiai. Rasta ir papuošalų (tarp jų zoomorfiniai ir antropomorfiniai). Ust‑Išimo kultūra priskiriama chantams. 13 a. ją sunaikino mongolų ir totorių gentys.