Utrechto architektūra (Ùtrechto architektūrà)
Senamiestyje (išliko vidurinių amžių gatvių ir kanalų sistema) – Šv. Jono (1040, fasadas 1675), Šv. Petro (1048), Šv. Jokūbo (13 a. pabaiga) bažnyčios, Šv. Martyno katedros (sugriauta 1674) liekanos (vakarinis bokštas, 1321–82, 112 m aukščio), Zoudenbalcho gyvenamasis namas (1468), popiežiaus Hadrijono VI rūmai (1517).
De Haaro pilis prie Utrechto (15 a., atstatyta 1892, architektas P. J. H. Cuypersas)
Naujosios olandų vandens linijos įtvirtinimai (19–20 a.), geležinkelio bendrovės pastatas Inktpot (1921, inžinierius G. W. van Heukelomas, renovuotas 2002), Schröderių gyvenamasis namas (1924, architektas G. T. Rietveldas, pasaulio paveldo vertybė, nuo 2000), miesto teatro rūmai (1941, architektas W. M. Dudokas, rekonstruoti 1995), bendrovės Daimler Chrysler būstinė (2003, architektūrinė bendrovė Ibelings van Tilburg Architecten), Galgenwaardo stadionas (2004), biurų pastatas AXIANS (2008, architektūrinė bendrovė Architectenbureau Hoogeveen). Utrechto universiteto pastatų 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje suprojektavo architektai W. Aretsas, E. van Egeraatas, R. Koolhaasas, S. van der Pol, M. Rohmeris. Prie Utrechto – de Haaro (15 a., atstatyta 1892, architektas P. J. H. Cuypersas), Zuyleno (6–18 a.) pilys.
2271