Ùtrechto universitètas (Universiteit Utrecht), viena seniausių Olandijos ir garsiausių pasaulio aukštųjų mokyklų.
Struktūra
7 fakultetai (Humanitarinių mokslų, Gamtos mokslų, Medicinos, Sociologijos ir elgsenos mokslų, Technikos mokslų, Teisės, ekonomikos ir valdymo, Veterinarijos), Utrechto universitetinis koledžas (įkurtas 1997), Roosevelto akademija (įkurta 2004 Middelburge; dėstomoji anglų kalba), Etikos, Edukologijos institutai. 2012 buvo 29 930 studentų, 2200 dėstytojų (iš jų – 302 profesoriai). Yra daugiau kaip 120 mokslinio tyrimo institutų, mokslo centrų ir laboratorijų, biblioteka (įkurta 1584; pradinį fondą sudarė konfiskuotos Utrechto kapitulos knygos), Botanikos sodas (įkurtas 1818), Sonnenborgho muziejus ir observatorija (įkurta 1853), akademinė ligoninė (įkurta 1872).
Utrechto universitetas
Istorija
Utrechto universiteto biblioteka
Įkurtas 1636 vietoj Miesto tarybos įsteigtos Garsiosios mokyklos. Iš pradžių veikė 4 fakultetai: Medicinos, Menų, Teisės ir Teologijos, buvo apie 12 studentų (tarp jų ir pirmoji moteris studentė olandų poetė A. M. van Schurman, 1607–1678) ir 7 dėstytojai. 17–18 amžiuje Utrechto universitetas buvo Nyderlandų kultūros ir mokslo centras. Per prancūzų okupaciją (1806–1813) neteko universiteto statuso ir tapo vidurine mokykla, 1815 atkurtas su Gamtos mokslų fakultetu ir laboratorija kaip Utrechto valstybinis universitetas (Rijksuniversiteit Utrecht), nuo 1990 – Utrechto universitetas.
Žymūs dėstytojai ir studentai
Universitete dėstė arba studijavo N. Beetsas, N. Bloembergenas, J. Boswellis, Chr. H. D. Buys Ballotas, P. J. W. Debye, R. Descartes’as, F. C. Dondersas, Chr. Eijkmanas, W. Einthovenas, G.’t Hooftas, J. H. vant’t Hoffas, J. C. Kapteynas, T. Ch. Koopmansas, D. F. Malanas, Maung Maungas (Birmos prezidentas), W. Mengelbergas, M. G. J. Minnaertas, W. C. Röntgenas, L. Ružička, M. J. G. Veltmanas. 12 universiteto dėstytojų ir absolventų yra gavę (iki 2013) Nobelio premiją.