Uttarakhand (Uttarākhand, Utarakhándas), iki 2007 Uttarančal (Uttarānchal, Utarančãlis), valstija Indijos šiaurėje. Ribojasi su Kinija (Tibetu) ir Nepalu. Plotas 51 125 km2. 10,42 mln. gyventojų (2013). Centras – Dehra Dunas (1,78 mln. gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Hardvaras (2021,1), Udham Singh Nagaras (1729,6), Nainitalas (990,9). Gyventojų vidutinis tankis 203,7 žm./km2. Uttarakhandas suskirstytas į 13 rajonų.
Apie 93 % Uttarakhando teritorijos užima kalnai, daugiausia Himalajų pietiniai šlaitai. Pietvakariuose plyti Gango lygumos pakraštys, šiaurės rytuose – Tibeto plynaukštės dalis. Aukščiausia Uttarakhando viršūnė – Nanda Devi kalnas (7816 m); antras pagal aukštį (po Kančendžungos) Indijos kalnas. Klimatas subekvatorinis musoninis. Liepos vidutinė temperatūra Uttarakhando pietuose 25 °C, šiaurėje 1500–2300 m aukštyje – 17–23 °C, 3500 m aukštyje – 18 °C, sausio atitinkamai 15 °C, nuo –1 °C iki –4 °C, –8 °C; daugiau kaip 4500 m aukštyje – ištisus metus temperatūra neigiama, aukščiausiuose šlaituose nukrinta iki –50 °C. Per metus iškrinta apie 1500 mm kritulių. Dauguma upių priklauso Gango baseinui. Valstijoje prasideda Gangas ir jo didžiausias intakas Jamuna. Upių vanduo naudojamas laukams drėkinti ir elektros energijai gaminti (didžiausia hidroelektrinė – Tehri Bhagirathi upėje; galia 1000 megavatų). Yra ledynų (didžiausi – Gangotri, Pindari, Khatling). Daugiau kaip 64 % teritorijos užima miškai. Corbetto nacionalinis parkas (įkurtas 1936; seniausias Indijoje), Nanda Devi nacionalinis parkas (įkurtas 1982; 1988 įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, nuo 2005 su Gėlių Slėnio nacionaliniu parku sudaro vieną UNESCO Pasaulio vertybių sąrašo nominaciją; abu parkus apima Nanda Devi biosferos rezervatas, plotas 5860 km2), Govind Pašu Viharo (1955), Radžadži (1983), Gangotri (1989) nacionaliniai parkai. Kasama kvarcas, klintys, yra nedidelių gipso, magnezito, fosforito, boksito telkinių. Maisto, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų (cemento), elektronikos, farmacijos, tekstilės pramonė, mašinų gamyba. Tradiciniai medžio, odos, tekstilės dirbinių amatai. Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis; jame dirba apie 60 % ekonomiškai aktyvių gyventojų. Vyrauja terasinė ir irigacinė žemdirbystė. Auginama ryžiai, arbatmedžiai, cukranendrės, pupos, avinžirniai, sojos, arachiai, įvairūs vaisiai ir daržovės, gėlės. Aukščiau miško ribos (daugiau kaip 3500 m) veisiama jakai, avys, ožkos. Kertamas miškas. Turizmas. Piligrimystė; hinduizmo religiniai centrai – Hardvaras, Gangotri, Jamunotri, Rišikešas, sikhizmo – Hemkundas. Tanakpuro–Mathuros, Kathgodamo–Agros, Rišikešo–Saharanpuro, Dehra Duno–Saharanpuro geležinkeliai. Dehra Duno, Pithoragharo oro uostai.
Istorija
Vietos gyventojų etniniai ypatumai išryškėjo jau viduriniais amžiais; jiems didelę įtaką darė Kinija ir Nepalas. Nuo 1816 valdyta Ost Indijos bendrovės. 1947 tapo Indijos Uttar Pradešo valstijos dalimi. 1957 prasidėjo vietos gyventojų judėjimas už savarankiškos valstijos įkūrimą; 1994 įvyko jų neramumai. 2000 dabartinio Uttarakhando teritorija buvo išskirta iš Uttar Pradešo ir įkurta atskira valstija, kuri pavadinta Uttarančaliu. Dabartinis pavadinimas nuo 2007.
Utarakhandas