Uzbèkijos teãtras. Teatro elementų turėjo liaudies žaidimų komiškos scenos, religinės apeigos, šventės. 1 a. pr. Kr. datuojama Toprokkaloje (Chorezmas) rasta aktoriaus komiko kaukė, 7 a. – osuarijus iš Afrosijobo (prie Samarkando), ant kurio vaizduojami tragedijos herojų kaukes laikantys 4 žmonės. 10–13 a. veikė aktorių cechai, juose rengti profesionalūs aktoriai mascharabozai, šokėjai, muzikantai. 17–19 a. populiarūs buvo liaudies aktorių kyzykčių (19 a. pradžioje garsėjo šią kryptį plėtojusi M. S. Bidijoršumo trupė) ir lėlių teatro vaidinimai. 19 a. antroje pusėje didelę įtaką europietiško teatro kūrimuisi turėjo profesionalių rusų trupių ir pavienių aktorių gastrolės. 20 a. pradžioje atsirado mėgėjų teatro trupių (nuo 1914 Taškente vaidinimus rengė rašytojo A. Avloni, 1878–1934, vadovaujama trupė, 1915 Kokande trupę įkūrė H. N. Hamza). 1918 Skobeleve (dabar Fergana) H. N. Hamza įkūrė pirmąją profesionalią klajojančiąją trupę, 1919 jo iniciatyva įkurta teatrų Kokande ir Andižone, 1922 – Chivoje. 1919 Taškente dramos teatro trupę (dabar Uzbekijos H. N. Hamzos dramos teatras) subūrė aktorius ir režisierius M. Uiguras (1897–1955). 1918–19 įkurta rusų dramos teatrai Taškente ir Samarkande, 1929 – Jaunojo žiūrovo teatras Taškente. 3 dešimtmetyje Uzbekijos aktoriai mokėsi Maskvos ir Baku teatro studijose. 3–4 dešimtmetyje susikūrė naujų dramos ir muzikos teatrų Namangane (1929), Samarkande ir Bucharoje (abu 1930), Ferganoje (1931), 1945 Taškente įkurtas A. Ostrovskio teatro meno institutas (nuo 1990 Uzbekijos M. Uiguro menų institutas). Nuo 8 dešimtmečio Uzbekijos teatro raidai daug įtakos turėjo režisieriaus M. Vailio (1952–2007) Taškente veikęs nepriklausomas teatras Ilkhom (įkurtas 1976; nuo 1989 prie jo veikia Teatro meno mokykla). 20 a.–21 a. pradžioje statyta uzbekų (Z. Fatchullino, 1903–88, S. Abdullos, 1905–72, N. Safarovo, 1905–85, U. Ismailovo, 1906–?, A. Kahhoro, 1907–68, H. N. Hamzos, K. Jašeno, H. Olimžono, 1909–44, A. Muchtoro, 1920–97, S. Azimovo, 1923–94), rusų, kitų užsienio rašytojų kūriniai. Žymiausi režisieriai: J. Babožonovas (1904–56), A. Turdyjevas (1910–78), R. Hamrojevas (1910–81), T. Chužajevas (1922–75), B. Juldašovas (g. 1946); aktoriai: A. Žalilovas (1896–1963), M. Kuznecova (1899–1956), A. Hidojatovas (1900–58), M. Mirakilovas (1900–59), L. Nazrulajevas (1903–62), A. Bakirovas (1910–74), A. Chužajevas (1910–77), S. Chužajevas (1910–82), Š. Burhonovas (1910–87), S. Išanturajeva (1911–98), N. Rachimovas (1911–94), Z. Muchamedžanovas (1921–2012), J. Achmedovas (g. 1938), J. Sagdijevas (g. 1946), M. Ražabovas (g. 1949), S. Moldachanovas (g. 1958), B. Gafurovas (g. 1972).

Uzbekijos kultūra

Uzbekija

Uzbekijos gamta

Uzbekijos gyventojai

Uzbekijos konstitucinė santvarka

Uzbekijos partijos ir profsąjungos

Uzbekijos ginkluotosios pajėgos

Uzbekijos ūkis

Uzbekijos istorija

Uzbekijos santykiai su Lietuva

Uzbekijos švietimas

Uzbekijos literatūra

Uzbekijos architektūra

Uzbekijos dailė

Uzbekijos muzika

Uzbekijos kinas

Uzbekijos žiniasklaida

Uzbekijos lietuviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką