uždaróji ãkcinė bendróvė, įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į vienodos nominaliosios vertės akcijas, bet, kitaip nei atvirojo tipo akcinėje bendrovėje, akcininkų skaičius yra ribotas ir akcijomis negali būti prekiaujama viešai (pavyzdžiui, vertybinių popierių biržoje). Uždaroji akcinė bendrovė yra ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantis juridinis asmuo, akcininkai už jos prievoles atsako tik ta savo turto dalimi, kurią jie įnešė ar turėjo įnešti į uždarosios akcinės bendrovės kapitalą. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkų maksimalų skaičių nustato įstatymai, ją steigiant akcijos platinamos tik jos steigėjams ar kitiems iš anksto apibrėžtiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkas ketina parduoti visas ar dalį jo turimų akcijų, pirmumo teisę jas įsigyti turi kiti akcininkai. Jeigu jie per nustatytą laikotarpį šia teise nepasinaudoja, akcijos gali būti parduotos kitiems asmenims. Uždarosios akcinės bendrovės valdymas yra toks pat, kaip ir atvirojo tipo akcinės bendrovės (akcinės bendrovės valdymas), bet uždaroji akcinė bendrovė dažnai gali greičiau priimti valdymo sprendimus, nes visuotiniame akcininkų susirinkime balsuojančių akcininkų yra mažiau ir jų verslo interesai labiau susiję. Dėl riboto akcininkų skaičiaus uždarosios akcinės bendrovės kapitalas dažniausiai yra mažesnis nei akcinės bendrovės, uždaroji akcinė bendrovė labiau tinka ne stambiajam, bet smulkiajam ir vidutiniam verslui organizuoti.
LIETUVOJE pagal Akcinių bendrovių įstatymą (2000, nauja redakcija 2004) uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas turi būti ne mažesnis kaip 2500 eurų. Uždarosios akcinės bendrovės pavadinime turi būti jos teisinę formą nusakantys žodžiai Uždaroji akcinė bendrovė arba santrumpa UAB, jos buveinė turi būti Lietuvoje. Steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kiekvienas steigėjas turi įsigyti bendrovės akcijų. Uždarosios akcinės bendrovės visos akcijos yra tik vardinės, jos gali būti nematerialios (kiekvieno akcininko vardu atidarant asmeninę vertybinių popierių sąskaitą) arba materialios (kiekvienam akcininkui išduodant akciją, kurioje nurodyti jo asmens duomenys, arba akcijų sertifikatą). Uždaroji akcinė bendrovė gali leisti ir obligacijas, bet jomis, kaip ir akcijomis, negali būti prekiaujama viešai. Kai steigėjų yra 2 ar daugiau, sudaroma uždarosios akcinės bendrovės steigimo sutartis, kai steigėjas yra tik vienas – steigimo aktas (steigimo sutartis ar aktas kartu yra ir akcijų pasirašymo sutartis). Pradiniai steigėjų įnašai už akcijas (mokami į uždarosios akcinės bendrovės kaupiamąją sąskaitą iki jos įsteigimo) gali būti tik piniginiai, jie turi sudaryti ne mažiau kaip ketvirtadalį visų steigėjo pasirašytų akcijų nominalios vertės ir akcijų priedų sumos. Likusią dalį įnašų už pasirašytas akcijas steigėjai gali sumokėti po uždarosios akcinės bendrovės įsteigimo ir pinigais, ir nepiniginiais įnašais. Uždaroji akcinė bendrovė laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo juridinių asmenų registre. Uždaroji akcinė bendrovė turi nuolat tvarkyti akcininkų sąrašą ir pateikti jį kartu su visais pakeitimais juridinių asmenų registrui. Uždarosios akcinės bendrovės akcininkai proporcingai jų turimų akcijų vertei turi teisę gauti uždarosios akcinės bendrovės pelno dalį – dividendus, nemokamai gauti akcijų, kai uždarosios akcinės bendrovės įstatinis kapitalas didinamas iš jos lėšų, dalyvauti ir balsuoti visuotiniame akcininkų susirinkime, gauti uždarosios akcinės bendrovės turto dalį ją likviduojant ir kita. Uždaroji akcinė bendrovė Lietuvoje yra populiariausia įmonių teisinė forma: 2019 pradžioje šalyje buvo 127 786 įregistruotos (iš jų 68 224 veikiančios) uždarosios akcinės bendrovės (90 % jų turėjo iki 19 darbuotojų), jos sudarė 55 % visų įregistruotų ir 65 % visų veikiančių įmonių.
2708
UAB