šliuzo uždoris
ùždoris, įtaisas, visai arba iš dalies uždarantis arba atidarantis hidrotechninio statinio (užtvankos, šliuzo, žuvų tako, vandens imtuvo) vandens praleidimo angą. Uždoriu reguliuojamas iš aukštutinio bjefo per užtvanką praleidžiamo, iš vandens imtuvų imamo vandens debitas, praleidžiami laivai, sieliai, ledai, žuvys, sulaikomas vanduo, kai hidrotechninį statinį reikia apžiūrėti, remontuoti, ištikus avarijai. Pagal paskirtį būna pagrindinis, naudojamas visą hidrotechninio statinio eksploatavimo laiką, ir statybinis, remontinis (pvz., šandorai), avarinis, atsarginis, naudojami tik tam tikrais atvejais. Pagal padėtį skiriamas paviršinis uždoris (uždaro paviršinę angą; labiau paplitęs ir paprasčiau įtaisomas) ir giluminis (uždaro žemiau aukštutinio bjefo vandens lygio esančią angą).
Paviršinio uždorio vandenį laikanti konstrukcija būna plokščia, segmentinė (lenkta), sektorinė (skritulio išpjovos pavidalo), stoginė (sudaryta iš 2 plokščių skydų), virbalinė (iš pasvirusių tašų arba vamzdžių), vožtuvinė (turi vožtuvą). Uždoris darinėjamas mechaniniu (kranu, gerve, keltuvu), hidrauliniu, rečiau rankiniu būdu, kai kurie uždoriai valdomi nuotoliniu būdu.
paviršinio segmentinio uždorio schema: 1 – tiltelis, 2 – gervė, 3 – uždoris, 4 – atraminis šarnyras