Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras

Užkrečiamjų lig ir AIDS ceñtras, ULAC, Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi įstaiga, veikusi 2009–22 Vilniuje.

Veikla

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro tikslas buvo organizuoti ir vykdyti užkrečiamųjų ligų profilaktiką ir kontrolę, siekiant mažinti Lietuvos gyventojų sergamumą, mirštamumą ir neįgalumą. Įgyvendindamas savo misiją centras vadovavosi Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Europos Sąjungos institucijų, Pasaulio sveikatos organizacijos suformuotomis sveikatos politikos gairėmis. Centro medikai buvo tarptautinių užkrečiamųjų ligų tinklų ekspertai, kasmet dalyvaujantys tarptautiniuose ekspertų susirinkimuose, mokomi gerosios praktikos ir turintys aukščiausią kvalifikaciją užkrečiamųjų ligų stebėsenos srityje. ULAC buvo specializuota sveikatos įstaiga, daugiausia bendradarbiaujanti su Jungtinių Tautų institucijomis, Pasaulio sveikatos organizacijai teikianti duomenis, įgyvendinanti projektus, gyventojų švietimą, rengianti metodines rekomendacijas specialistams ir visuomenei.

Uždaviniai

ULAC įgyvendino valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką, organizavo ir vykdė užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą, koordinavo Lietuvos gyventojų skiepijimą, tvarkė užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinę sistemą, teikė visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, vykdė neformalųjį švietimą.

Padaliniai

Centrą sudarė 7 skyriai: Apskaitos, Epidemiologinės priežiūros, Imunoprofilaktikos, ŽIV/AIDS, lytiškai plintančių infekcijų (LPI) ir hepatitų epidemiologinės priežiūros, Informacinės sistemos valdymo, Švietimo ir komunikacijos ir Bendrųjų reikalų.

Apskaitos skyrius teisės aktų nustatyta tvarka organizavo ir tvarkė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro buhalterinę apskaitą ir kitas funkcijas.

Epidemiologinės priežiūros skyrius organizavo užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą Lietuvoje, siekiant užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų atsiradimui, įvežimui ir išplitimui, t. p. užtikrino šių ligų valdymą šalyje. Pagal kompetenciją koordinavo ir metodiškai vadovavo visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų veiklai užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, priešepideminių priemonių užkrečiamųjų ligų židiniuose taikymo, epidemiologinio, entomologinio monitoringo, epidemiologinės analizės ir epidemiologinės prognozės srityse; teikė organizacinę, metodinę ir konsultacinę pagalbą visuomenės sveikatos priežiūros įstaigoms užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros ir kontrolės klausimais bei atsiradusių šių ligų židinių likvidavimo klausimais. Rengė statistinių ataskaitos formų metines suvestines, užkrečiamųjų ligų epidemiologinę analizę, vertino sergamumo tendencijas, priežastis. Metodiškai vadovavo bei dalyvavo koordinuojant įmonių, atliekančių privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo šalinimą, veiklai užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje.

Imunoprofilaktikos skyrius organizavo ir koordinavo gyventojų skiepijimą. Metodiškai vadovavo profilaktinius skiepijimus atliekančioms įstaigoms imunoprofilaktikos taktikos, vakcinavimo technikos ir kitais su tuo susijusiais klausimais. Analizavo vaikų profilaktinių skiepijimų rodiklius, vykdė skiepijimais valdomų (pvz., poliomielito, infekcinių meningitų ir kitų) užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą ir kontrolę. Pagal kompetenciją organizavo ir koordinavo visuomenės sveikatos ugdymą ir sveikatos mokymą imunoprofilaktikos temomis, teikė metodinę pagalbą minėtos veiklos vykdytojams. Teisės aktų nustatyta tvarka aprūpino vakcinomis ir švirkštais skiepijimus atliekančias institucijas.

ŽIV/AIDS, LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyrius organizavo ŽIV/AIDS ir LPI bei hepatitų epidemiologinę priežiūrą. Teisės aktų nustatyta tvarka rinko, analizavo ir kaupė duomenis apie Lietuvos gyventojų sergamumą ŽIV/AIDS, LPI bei hepatitais, šių ligų sukėlėjus. Dalyvavo rengiant užkrečiamųjų ligų profilaktikos srityje, rengė metodikas, taisykles, rekomendacijas. Teikė informaciją apie ŽIV/AIDS, LPI bei hepatitų epidemiologinę situaciją. ŽIV/AIDS, LPI bei hepatitų prevencijos ir valdymo srityse bendradarbiavo su tarptautinėmis organizacijomis, dalyvavo Europos Sąjungos šalių ekspertų darbo grupėse bei užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinkluose. Dalyvavo rengiant ir tobulinant sveikatos priežiūros ir kitus specialistus bei vykdė kitas teisės aktuose numatytas funkcijas.

Informacinės sistemos valdymo skyrius teisės aktų nustatyta tvarka registravo užkrečiamųjų ligų atvejus bei užkrečiamųjų ligų sukėlėjų atvejus bei tvarkė, analizavo, kaupė duomenis apie Lietuvos gyventojų sergamumą užkrečiamosiomis ligomis ir užkrečiamųjų ligų sukėlėjus. Rengė statistines ataskaitų formas apie sergamumą užkrečiamosiomis ligomis, informaciją apie užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, išskirtus asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijose, ir teikė viešus duomenis (statistinius) nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms.

Švietimo ir komunikacijos skyrius informavo ir švietė visuomenę užkrečiamųjų ligų profilaktikos klausimais. Pagal kompetenciją rengė ir teikė visuomenei ir žiniasklaidai informaciją apie valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką, epidemiologinę priežiūrą, imunoprofilaktiką.

Bendrųjų reikalų skyrius organizavo ir koordinavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro ūkinę veiklą, sudarė tinkamas darbo sąlygas darbuotojams, organizavo struktūrinių padalinių aprūpinimą.

Direktorius

S. Čaplinskas (2009–22).

-ULAC

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką