ùžsienio prekýba, šalies prekyba su kitomis šalimis. Susideda iš prekių išvežimo (eksportas) ir įvežimo (importas). Visų šalių užsienio prekybos visuma sudaro tarptautinę prekybą. Užsienio prekybos (ir tarptautinės prekybos) pagrindas – tarptautinis darbo pasidalijimas. Dėl užsienio prekybos šalys specializuojasi išvežti tą produkciją, kurią gamindamos turi absoliutųjį pranašumą, taip pat lyginamąjį pranašumą. Užsienio prekybą reguliuoja valstybė (muitų tarifais, licencijomis, patentais, eksporto subsidijomis ir kita). Šalies eksporto ir importo vertės skirtumą (vadinamąjį grynąjį eksportą) per tam tikrą laikotarpį parodo prekybos balansas, paslaugų – paslaugų balansas; kai eksportas didesnis už importą, užsienio prekybos balansas yra teigiamas, kai mažesnis – neigiamas. Pasaulio prekybos organizacijos duomenimis, 2011 pasaulinis eksportas siekė 17 816,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importas – 18 437,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (neatitikimas susidaro dėl nacionalinės statistikos ypatumų). Ekonomiškai stiprios šalys atliko apie 60 % pasaulinio eksporto ir importo operacijų. 2012 daugiausia eksportavo Kinija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Japonija, Prancūzija (1 lentelė), daugiausia importavo – Jungtinės Amerikos Valstijos, Kinija, Vokietija, Japonija, Didžioji Britanija (2 lentelė). 2011 Europos Sąjungos (27 šalių) eksportas sudarė 2170,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (iš jų 27,7 % – į ne Europos Sąjungos šalis, daugiausia į Jungtines Amerikos Valstijas, Šveicariją ir Kiniją), importas – 2397,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (daugiausia iš Kinijos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų). 2012 pasaulio eksportuojamų prekių didžiausią dalį sudarė mineralinės medžiagos (2183,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), elektrinė ir elektroninė įranga (1833,5 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), įvairios mašinos, branduoliniai reaktoriai ir kiti panašūs gaminiai (1763,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių).
| Valstybė arba teritorija | Eksportas, mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių |
|---|---|
| Kinija* | 2 057,0 |
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 1 564,0 |
| Vokietija | 1 460,0 |
| Japonija | 773,9 |
| Prancūzija | 567,1 |
| Pietų Korėja | 552,6 |
| Olandija | 538,5 |
| Rusija | 529,6 |
| Italija | 478,9 |
| Didžioji Britanija | 474,6 |
| Honkongas | 464,6 |
| Kanada | 462,9 |
| Singapūras | 435,8 |
| Saudo Arabija | 395,0 |
| Meksika | 370,9 |
| Šveicarija | 333,4 |
| Belgija | 315,4 |
| Jungtiniai Arabų Emyratai | 300,9 |
| Taivanas | 299,8 |
| Indija | 298,4 |
| Ispanija | 291,7 |
| Australija | 258,8 |
| Malaizija | 247,0 |
| Brazilija | 242,5 |
| Tailandas | 226,2 |
| Lenkija | 188,5 |
| Indonezija | 187,0 |
| Švedija | 178,5 |
| Turkija | 163,4 |
| Austrija | 160,1 |
* be Honkongo ir Taivano
| Valstybė arba teritorija | Importas, mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių |
|---|---|
| Jungtinės Amerikos Valstijos | 2 299,0 |
| Kinija* | 1 735,0 |
| Vokietija | 1 222,0 |
| Japonija | 830,6 |
| Didžioji Britanija | 642,6 |
| Prancūzija | 641,3 |
| Pietų Korėja | 514,2 |
| Indija | 500,4 |
| Honkongas | 487,4 |
| Kanada | 474,8 |
| Olandija | 474,8 |
| Italija | 453,5 |
| Singapūras | 374,9 |
| Meksika | 370,8 |
| Rusija | 334,7 |
| Ispanija | 323,7 |
| Belgija | 322,0 |
| Šveicarija | 287,7 |
| Taivanas | 268,8 |
| Australija | 239,7 |
| Turkija | 228,9 |
| Brazilija | 223,2 |
| Jungtiniai Arabų Emyratai | 220,3 |
| Tailandas | 217,8 |
| Lenkija | 195,4 |
| Malaizija | 181,6 |
| Indonezija | 178,5 |
| Švedija | 163,6 |
| Austrija | 163,2 |
| Saudo Arabija | 136,8 |
* be Honkongo ir Taivano
LIETUVA 2012 prekių ir paslaugų eksportavo už 94,958 mlrd. litų, importavo – už 94,144 mlrd. litų. Prekių eksportas 2012 sudarė 79,7 mlrd. litų (iš jų 14,6 % – į Rusiją, 9,3 % – Latviją, 8,1 % – Vokietiją, 7,4 % – Estiją), importas – 86,6 mlrd. litų (iš jų 41,8 % – iš Rusijos, 8,3 % – Lenkijos, 8,1 % – Vokietijos, 5,1 % – Latvijos). Paslaugų eksportas (be Vyriausybės išlaidų) siekė 15,7 mlrd. litų (iš jų 25,5 % – į Rusiją, 11,8 % – Baltarusiją, 9,9 % – Vokietiją, 5,5 % – Latviją, 4,8 % – Lenkiją). Daugiausia eksportuota transporto paslaugų (krovinių vežimo kelių transportu – 4,11 mlrd. litų, ekspedijavimo ir sandėliavimo – 3,85 mlrd. litų; daugiausia į Rusiją, Vokietiją, Baltarusiją, Olandiją, Latviją), kelionių paslaugų (3,55 mlrd. litų; daugiausia į Rusiją, Baltarusiją, Lenkiją, Vokietiją, Latviją), statybos paslaugų (532,7 mln. litų; daugiausia į Norvegiją, Baltarusiją, Latviją, Švediją, Prancūziją), informacinių technologijų paslaugų (246,9 mln. litų; daugiausia į Daniją, Jungtines Amerikos Valstijas, Singapūrą, Suomiją, Vokietiją).