Vóveris Vaclovas (slap. Žaibas) 1922 02 07Bakaloriškės 1949 03 07Kalesnykų miškas (prie Žemaitėlių, dabar Alytaus rj. savivaldybė), vienas antisovietinių partizanų vadų Pietų Lietuvoje. Partizanų leitenantas (1949). Kapitonas (1998, po mirties). Laisvės kovos karžygys (1950, po mirties). Karys savanoris (1997, po mirties).
Vaclovas Voveris
Veikla
Baigęs Bakaloriškių pradinės mokyklos 6 klases ūkininkavo tėviškėje. 1943 Bakaloriškių apylinkėse organizavo savisaugos būrius (policijos batalionai). 1944 08 tapo partizanu. 09 01 Daugų valsčiuje įkūrė Žaibo būrį, kuris 1945 05 išsiplėtė į Geležinio Vilko grupę (nuo 1945 vidurio priklausė Dzūkų rinktinei); buvo grupės vadas. Vadovavo kautynėms: Miguičionių kautynėms (1945 02 07), Kančėnų (1945 02 23), Varčios miško kautynėms (1945 06 15 ir 23; su kitais), Rakatanskų (1946 11 14; Daugų vlsč.), Stanuliškių (1948 05 08; Alytaus vlsč.) ir Židonių (1948 09 09; Alovės vlsč.).
Vaclovas Voveris
1947 09 24–25 dalyvavo Dainavos apygardos rinktinių vadų sąskrydyje Punios šile. 1948 10 27 vadovavo sunaikinant LSSR Vidaus reikalų ministerijos Onuškio vlsč. įgulos operatyvinę grupę; iš viso sunaikinta daugiau kaip 300 kareivių, daugiau kaip 40 karininkų ir stribų.
Nuo 1948 11 25 buvo Kazimieraičio rinktinės vadas, Dainavos apygardos vado A. Ramanausko (slapyvardis Vanagas) pavaduotojas. Pasižymėjo drąsa.
Žuvo kartu su 3 kovotojais saugumo agentams K. Kubilinskui (slapyvardis Varnas) ir A. Skinkiui (slapyvardis Rytas) išdavus Kazimieraičio rinktinės štabo bunkerį‑vadavietę; užkasimo vieta nežinoma.
Apdovanojimai ir atminimo įamžinimas
Partizanų 3 juostelės Už narsumą (1949) ir visų laipsnių Laisvės kovos kryžius (1950, po mirties). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius (1997, po mirties).
1992 V. Voverio žūties vietoje pastatytas kryžius.
Žaibas; -Vaclovas Voveris
L: O. Vovierienė Lietuvos Laisvės kovos Karžygys Vaclovas Voveris‑Žaibas Vilnius 2007.