Vahan Totovenc

Totovenc Vahan (Vahanas Totoveñcas) 1894 07 18Mezir (Pietų Armėnija) 1938 07 18, armėnų rašytojas. Nuo 1908 gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose. 1915 baigęs Viskonsino universitetą grįžo į Armėniją, bet dėl politinių aplinkybių persikėlė į Tbilisį, vėliau – į Stambulą, nuo 1922 gyveno Jerevane. Ankstyvojoje kūryboje (romanas Tono 1917, poema Rytai 1918, pjesė Pavasario širdis 1921) vaizduojamas vargingas armėnų gyvenimas. Vėlesnėje kūryboje (satyrinis romanas Daktaras Burbonianas 1918, išleistas 1923, komedija Mirties batalionas 1923, istorinė apysaka Audroje 1922, romanas Baku 3 t. 1930–34) vyrauja istorinės temos, armėnų darbininkų gyvenimo realijos. Autobiografinėje apysakoje Prie senojo Romos vieškelio (1930, lietuvių kalba 1972) perteikti vaikystės atsiminimai, apysakoje Jonatanas – Jeremijo sūnus (1936, lietuvių kalba pavadinimu Ovnatanas – Jeremijo sūnus 1972) poetizuojamas liaudies skulptorius. Dar sukūrė poezijos. 1938 represuotas ir sušaudytas. 1955 reabilituotas.