Váiguva, miestelis Kelmės rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į šiaurės vakarus nuo Kelmės; seniūnijos, parapijos centras. 318 gyventojų (2021). Per kaimą eina Kelmės–Užvenčio plentas. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Paštas, biblioteka (1949).

Architektūra

Miestelis spindulinio plano, savaimės raidos, iš esmės susidaręs iki 18 a. pabaigos. Senojoje dalyje vyrauja 20 a. vienaukščiai mediniai ir mūriniai namai. Į trikampę aikštę sueina 4 gatvės.

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Vaiguvoje (1804)

Vaiguvos herbas

Aikštės gale – liaudies architektūros Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (1804) ir varpinė (19 a.), koplytstulpis (1855), šventoriaus tvora su vartais (19 a.); bažnyčioje – 3 žalvariniai varpai (vienas nuliedintas 1788 meistro J. A. Bellmanno iš Karaliaučiaus, kiti – 1810, 19 amžiuje).

2271

Istorija

Minima 13–14 a. (1385 minimas kraštas ir valsčius). Nuo 14 a. žinomas Vaiguvos dvaras; 1450 jame buvo 14, 1531 kaime – 14 dūmų. 1531 pastatyta bažnyčia. 1618 ir 1627 dvaras ir gyvenvietė padalyta keliems savininkams. 18 a. pirmoje pusėje tapo miesteliu. Nuo 1804 veikė parapinė, 1908 ar 1909 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1844 įvesti 3 prekymečiai. 1863 prie Vaiguvos vyko sukilėlių susirėmimas su Rusijos imperijos kariuomene.

Per I pasaulinį karą Vaiguva degė. 1919–50 buvo valsčiaus centras. Veikė paštas, malūnas, pieninė, smulkaus kredito draugija, vilnų karšykla. 1936 dvare įsikūrė Dievo apvaizdos moterų vienuolynas (buvo vaikų ir senelių prieglauda, per II pasaulinį karą čia slėpti žydai).

1941, 1948 ir 1949 sovietų okupacinė valdžia ištrėmė 19 Vaiguvos gyventojų. 1941 07–08 prie Kelmės dvaro nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu sušaudyta apie 70 Vaiguvos žydų. Sovietų okupacijos metais Vaiguva buvo apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1945–50 apylinkėse veikė Vytenio rinktinės partizanai. Buvo įsteigtas medicinos punktas. 1918 įkurta pradinė mokykla, 1948 veikė progimnazija, 1949–56 septynmetė, 1956–2010 vidurinė, 2010–21 Vlado Šimkaus pagrindinė mokykla. 2009 patvirtintas Vaiguvos herbas.

1841 buvo 261, 1897 – 530, 1923 miestelyje – 389 (137 žydai), dvare – 46, 1959 miestelyje 523, 1970 – 641, 1979 – 523, 1989 – 659, 2001 – 534, 2011 – 419 gyventojų.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką