vako téisės, vaikams priskiriamos ir garantuojamos teisės.
Požiūris į vaiko teises
Kaip ir kiekvieno žmogaus teisės, vaiko teisės yra nedalomos, visuotinės ir neatimamos. Pagarba vaiko, kaip teises turinčio asmens, orumui, gyvybei, išlikimui, gerovei, sveikatai, vystymuisi, dalyvavimui visuomenės gyvenime ir nediskriminavimui privalo būti įtvirtinta ir puoselėjama kaip pagrindinis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją ratifikavusių šalių politikos vaikų atžvilgiu tikslas. Geriausias būdas realizuoti šį tikslą yra gerbti, saugoti ir įgyvendinti visas teises, įvardytas Vaiko teisių konvencijoje bei papildomuose (fakultatyviniuose) protokoluose. Būtina atsisakyti tokio požiūrio į vaikų apsaugą, pagal kurį vaikai traktuojami vien kaip pagalbos reikalingi objektai ar aukos, ir skatinti Konvenciją atitinkantį požiūrį, kad vaikas yra savo teisių subjektas ir savininkas ir kad jis turi visas žmogaus teises, kurios privalo būti apsaugotos. Vaikams taikomos ypatingos apsaugos priemonės, kurios, vystantis vaiko gebėjimams, įgalina progresyvų naudojimąsi savo teisėmis.
Vaiko teisių konvencijoje įtvirtintas įpareigojimas visiems asmenims ir institucijoms, imantis bet kokių su vaiku susijusių veiksmų, pirmiausia vadovautis vaiko interesais, t. p. nustatyta, kad visi vaikai, gebantys susidaryti savo nuomonę, turi galėti tą nuomonę laisvai reikšti visais su jais susijusiais klausimais; vaiko nuomonei skiriamas deramas dėmesys, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą.
Vaiko teisėmis grindžiamu požiūriu Konvencijoje laikomas toks požiūris, kuriuo padedama užtikrinti visų vaikų teises didinant atsakomybę prisiimančiųjų subjektų pajėgumą įvykdyti savo įsipareigojimus gerbti, apsaugoti ir užtikrinti teises ir teisių turėtojų pajėgumą reikalauti savo teisių, visuomet vadovaujantis teisėmis į nediskriminavimą, vaiko interesais, teise gyventi, išgyventi bei vystytis ir atsižvelgimu į vaiko nuomonę. Naudodamiesi savo teisėmis vaikai t. p. turi teisę į tai, kad jiems patartų ir juos orientuotų tėvai, globėjai (globa) ir bendruomenės nariai, atsižvelgiant į vaikų gebėjimų raidą. Šis vaiko teisėmis grindžiamas požiūris yra holistinis (visa apimantis), juo akcentuojama parama paties vaiko ir visų socialinių sistemų, kurioms vaikas priklauso, – šeimos, mokyklos, bendruomenės, institucijų, religinių ir kultūrinių sistemų – pranašumams ir gebėjimams.
Vaiko teisių reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje 1995 07 03 ratifikuota (įsigaliojo 1995 07 21) Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija yra sudedamoji Lietuvos teisinės sistemos dalis. Detaliau vaiko teises reglamentuojantis nacionalinis teisės aktas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas (1996), įtvirtinantis ne tik vaiko teisių katalogą, bet ir vaiko apsaugą nuo neigiamos socialinės aplinkos, reglamentuojantis visų rūšių smurtą, nustatantis vaiko atstovų pagal įstatymą (tėvų, globėjų) teises, pareigas ir atsakomybę, pagalbą vaikui ir šeimai. Vaiko teises ir jų apsaugą įtvirtina Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Švietimo įstatymas (1991, naũjos redakcijos 1998, 2003, 2011), Sveikatos sistemos įstatymas (1994, nauja redakcija 1998), Visuomenės informavimo įstatymas (1996, naũjos redakcijos 2000, 2006), Išmokų vaikams įstatymas (2004, iki tol galiojo Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, 1994) ir kiti teisės aktai.
vaikas; vaikų teisės
2148