Vainùtas, miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 23 km į rytus nuo Šilutės; seniūnijos, parapijos centras. 674 gyventojai (2021). Per miestelį teka Šyšalė (Šyšos intakas); įrengtas tvenkinys (plotas 3 hektarai). Plentai į Žemaičių Naumiestį, Žygaičius, Šilalę. Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia (pastatyta 1869). Paštas, ambulatorija, gimnazija (iki 1945 pradinė mokykla, 1945–49 progimnazija, 1949–55 septynmetė, 1955–2013 vidurinė; veikia kraštotyros muziejus), biblioteka (nuo 1937).
Vainuto herbas
Istorija
16 a. pradžioje minimas Vainuto dvaras ir miestelis. 1606 pastatyta bažnyčia, prie jos įsteigta parapinė mokykla. 1640 buvo 29 šeimos. 18 a. pradžioje per karą Vainutas sudegė. 1738 buvo 6 kiemai. 1744 gavo prekymečių ir turgaus privilegiją, 1754 pakartota, suteikta Magdeburgo teisė (1792 patvirtinta, suteiktas herbas).
1816 Vainute gyveno 116 žydų, 19 a. pabaigoje buvo jų maldos namai. 1834 įsteigta valdinė pradžios mokykla. 1853–54 Vainute gyveno A. Baranauskas, 1872–73 kunigavo A. Vienažindys. 19 a. pabaigoje draudžiamąją lietuvišką spaudą apylinkėse platino V. Čižauskas. 20 a. pirmoje pusėje (iki 1950) Vainutas buvo valsčiaus centras. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) veikė paštas, lentpjūvė, malūnas, elektros jėgainė. 1941 08 26 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Dargiškės miške (prie Vainuto) sušaudyta daugiau kaip 250 miestelio žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Žalgirio būrio partizanai. Sovietų okupacijos metais Vainutas buvo apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė. 2006 patvirtintas Vainuto herbas. 1788 buvo 264, 1833 – 317, 1897 – 1192, 1923 – 1291 (348 žydai), 1959 – 1083, 1970 – 891, 1979 – 1121, 1989 – 1120, 2001 – 993, 2011 – 746 gyventojai.
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia Vainute (1869)