váistai, specialiai pagamintos ir vartoti tinkamos vaistinės medžiagos, kurios padeda išvengti ligų ir nuo jų gydyti. Vaistai dažniausiai gaunami cheminės sintezės būdu, kai kurie išskiriami ar gaminami iš vaistinių augalų, gyvūnų organų ar audinių (pvz., insulinas, oksitocinas) arba mineralinių medžiagų (pvz., natrio chloridas, kalio jodidas). Nauji vaistai kuriami laboratorijoje – ten sintetinami arba iš vaistinių žaliavų išskiriami nauji cheminiai junginiai. Vėliau farmakologijos specialiose laboratorijose tiriama, kaip tie junginiai veikia įvairius gyvūnų organus ir audinius, kaip gyvūnų organizmas tuos junginius pasisavina, kaip jie pasiskirsto audiniuose ir šalinami iš organizmo. Itin kruopščiai tiriamas naujų junginių šalutinis (nepageidaujamas) ir toksinis (nuodingas) veikimas. Eksperimentiniais tyrimais nustačius, kad šie junginiai atitinka vaistams keliamus reikalavimus, toliau tiriami specializuotose gydymo įstaigose. Gavus gerus klinikinių tyrimų rezultatus, vaistus tvirtina farmakologinis komitetas ir pradedama masinė jų gamyba. Nauji vaistai registruojami vaistų registre.
Pagal veikimo ypatybes vaistai skirstomi į tam tikras grupes. Nervų sistemą veikia analgetikai, anestetikai, antiadrenerginiai vaistai, antidepresantai, antiepilepsiniai vaistai, antisimpatikotoniniai vaistai, migdomieji vaistai, raminamieji vaistai. Širdies ir kraujagyslių ligos gydomos antihipertenziniais vaistais, antistenokardiniais vaistais, širdį veikiančiais glikozidais. Medžiagų apykaitos sutrikimai gydomi anaboliniais steroidais, antidiabetiniais vaistais, diuretikais, fermentų preparatais, hormonais (hormonų terapija). Suaktyvėjusią skydliaukės veiklą slopina antitiroidiniai vaistai, histamino poveikį – antihistamininiai vaistai, padidėjusią kūno temperatūrą – antipiretikai. Mikrobų ir parazitų sukeltoms ligoms gydyti vartojami antibiotikai, antihelmintiniai vaistai, antimaliariniai vaistai, antisifiliniai vaistai, antituberkulioziniai vaistai, antivirusiniai vaistai. Vėžinių ląstelių augimas ir dauginimasis slopinamas įvairiais antinavikiniais vaistais, antimetabolitais.
Vaistų veikimas labai priklauso nuo jų dozės. Vaistai vartojami taip, kaip nurodyta recepte. Vaistams jautriausi yra vaikai ir senyvi žmonės. Vaistų veikimas dar labai priklauso nuo vartojimo būdo (pvz., ištikus krūtinės anginos priepuoliui, veikli tik sučiulpta nitroglicerino tabletė), paros, ar jie vartojami po valgio, ar prieš jį. Labai atsargiai vaistus turi vartoti nėščiosios (kad nepakenktų vaisiui) ir žindančios motinos (kad nepakenktų kūdikiui). Žmonės, kurių profesijai būtinas sutelktas dėmesys, greita reakcija, negali vartoti kai kurių vaistų (pvz., raminamųjų). Vaistai išduodami vaistinėse pagal gydytojo išrašytą receptą, patvirtintą gydytojo parašu ir jo asmeniniu spaudu.