vaistãžolių prãmonė, pramonės šaka, kuri apima vaistinių augalų rinkimą natūraliose augavietėse, jų auginimą pramoninėse plantacijose ir derliaus nuėmimą, valymą, džiovinimą, smulkinimą, apdorojimą, maišymą, pakavimą.
Vaistažolių pramonė pasaulyje
Vaistažolių pramonė labiausiai išplėtota Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Europos Sąjungoje, Kinijoje, Indijoje, Pietryčių Azijoje (Indonezijoje, Malaizijoje, Vietname ir kitur), Rusijoje, Brazilijoje, Meksikoje, Argentinoje. Kinijoje versline vaistažolininkyste verčiasi apie 340 000 ūkių, veikia daugiau kaip 1000 vaistažolių perdirbimo gamyklų, Europos Sąjungos šalyse vaistažolės ir prieskoniniai augalai auginamos daugiau kaip 70 000 ha plote (daugiausia Lenkijoje – daugiau kaip 30 000 ha), apie 30 000 ūkių užsiima versline vaistažolininkyste (2020).
Dėl daliai vaistažolių ir aromatinių augalų būtino šilto klimato ir naudojamo rankų darbo apie 55 % vaistinės augalinės žaliavos pateikia besivystančios šalys, o pramoninis apdorojimas daugiausia sutelktas išsivysčiusiose šalyse. 2008 pasaulyje pagaminta 1,5 mln. t (už 4,0 mlrd. eurų) vaistažolių produktų (su prieskoniais), iš jų Europos Sąjungos šalyse – 31 %. 2008 Europos Sąjungos šalys (daugiausia Vokietija, Olandija, Didžioji Britanija, Ispanija, Prancūzija) importavo 420 000 t vaistinės augalinės žaliavos ir prieskonių (iš besivystančių šalių – 248 000 t.), po pramoninio perdirbimo eksportavo į kitas Europos Sąjungos šalis ir už Europos Sąjungos ribų 222 000 t. vaistažolių produkcijos. Bulgarija pagamino 57,0 tūkst. t, Ispanija – 17,7 tūkst. t, Lenkija – 17,6 tūkst. t, Vengrija – 16,4 tūkst. t, Rumunija – 7,5 tūkst. t, Suomija – 4,7 tūkst. t, Čekija – 3,9 tūkst. t, Slovakija – 1,4 tūkst. t, Lietuva – 1,1 tūkst. t vaistažolių.
bendrovėje Natura Siberica ekstrahavimui ruošiama pankolinės kinmėtės žaliava (Chakasija, Rusija)
2017 pasaulio vaistažolių pramonė pagamino produkcijos už 50,8 mlrd., 2020 – už daugiau kaip 138,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Didžiausios bendrovės
kraunamos saldymedžio šaknys (1900, Aleppo, Sirija)
Vaistažolių pramonės ir prieskonių didžiausios bendrovės pasaulyje: Jungtinių Amerikos Valstijų McCormick, Great American Spice, North American Herb and Spice, San Francisco Herb, Pen Herb, Vokietijos Fuchs‑Gewürze, Bayern und Ubena, Olandijos Silvo, Verstegen, Didžiosios Britanijos McCormick, British Pepper & Spice, Prancūzijos Ducros, Amora, Ispanijos Titan, Carmencita, Italijos Pirampepe, Cremonini, Belgijos Liebig, Indijos Yogi Botanicals, Monterey Bay Spice, Organic India, Indo World.
Vaistažolių pramonė Lietuvoje
Lietuvoje nuo seno daugeliui ligų gydyti naudota apie 500 augalų. 1781 įkurtame Vilniaus universiteto botanikos sode pradėtos auginti ir aklimatizuoti vaistažolės. Vaistažoles t. p. augino vienuolynų ūkiai. 1883 Švenčionyse farmacininkas Naumas Taraseiskis įkūrė vaistažolių supirkimo ir perdirbimo įmonę – Fabryka ziół leczniczych Taraseiski i Synovie (vėliau tapo Švenčionių vaistažolių farmacijos fabriku). Fabrikas supirkdavo iki 300 rūšių vaistažolių ir iš jų paruošdavo iki 700 pavadinimų produktų, kasmet eksportuodavo po kelis šimtus tonų vaistinės žaliavos. Per Antrąjį pasaulinį karą smarkiai apgriautas Švenčionių vaistažolių farmacijos fabrikas po karo buvo atstatytas. Vaistažoles t. p. apdorojo (ruošė mišinius, ekstraktus) Vilniaus farmacijos fabrikas Gegužės pirmoji bei Kauno chemijos ir farmacijos fabrikas Sanitas. Iš natūralių augaviečių surenkamų vaistažolių žaliavos neužteko, todėl vaistažolės pradėtos auginti. Daugiausia auginta Baliulių tarybiniame ūkyje (Švenčionių rajonas) ir Gerdašių vaistingųjų augalų eksperimentiniame tarybiniame ūkyje (Lazdijų rajonas).
Švenčionių vaistažolių perdirbimo fabriko Fabryka ziół leczniczych Taraseiski i Synovie savininkas Naumas Tarseiskis (1912, Igno Šilkinio nuotrauka; Nalšios muziejus)
Švenčionių vaistažolių fabrikas
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Švenčionių vaistažolių farmacijos fabrikas 1999 privatizuotas ir tapo bendrove Švenčionių vaistažolės. Bendrovė gamina ir fasuoja vaistines bei maistines arbatas, produkciją eksportuoja į Latviją, Estiją, Baltarusiją, Rusiją, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžaną, Uzbekiją, Didžiąją Britaniją, Airiją, Prancūziją, Jungtines Amerikos Valstijas, Japoniją, Rusiją ir kitas šalis. Dalį vaistinės žaliavos 380 ha pramoninėje plantacijoje užaugina antrinė bendrovė Herbitum Balticum. Vaistažolių produktus t. p. gamina Pakruojo bendrovė Acorus Calamus (įkurta 1995), bendrovės Herba Humana (įkurta 1995) gamykla Videniškiuose (Molėtų rajonas), A. Karvelio terapijos‑fitoterapijos įmonė (įkurta 1993, iki 2001 P. Karvelio terapijos‑fitoterapijos įmonė) Šutonių kaime (Švenčionių seniūnija), Jadvygos Balvočiūtės ekologinis vaistažolių ūkis Gyvoliuose (Viekšnių seniūnija), kiti ekologiniai ūkiai.
2017 vaistažolės (daugiausia rausvažiedės ežiuolės, vaistinės ramunės, paprastosios sukatžolės, pipirinės mėtos, vaistinės melisos, vaistiniai čiobreliai, vaistiniai šalavijai, vaistiniai valerijonai, vaistinės medetkos) Lietuvoje pramoniniu būdu augintos 2500 ha plote, čia užauginta apie 5 % visos perdirbamos vaistinės augalinės žaliavos, apie 30 % reikalingos žaliavos surinkta natūraliose augavietėse, kita dalis importuota.
2687
vaistažolės; vaistiniai augalai; -Švenčionių vaistažolės