Vajòmingas (Wyoming), WY, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų vidurinės dalies šiaurės vakaruose.
Plotas 251 501 km2. 576 850 gyventojų (2020). Centras – Cheyenne’as (64 200 gyventojų, 2019). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2019): Casperis (57,9), Laramie (32,7), Gilletteʼas (32,0). Gyventojų vidutinis tankis 2,29 žm./km2.
Vajomingo kraštovaizdis
Didumą Vajomingo teritorijos užima Uoliniai kalnai, kurių kalnagūbrius skiria plynaukštės (didžiausia – Vajomingo plynaukštė). Aukščiausia vieta 4207 m (Gannetto kalnas, Wind Riverio kalnagūbris). 30 % Vajomingo teritorijos užima Didžiosios Lygumos; aukštis nuo 953 m (Belle Fourche’o upės slėnis) iki daugiau kaip 1800 m (Uolinių kalnų papėdės).
Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio aukščiausia temperatūra 0–1 °C, žemiausia –10, –13 °C, liepos atitinkamai 30–31 °C ir 12–13 °C. Per metus iškrinta 400 mm kritulių (daugiausia balandį–birželį).
Didžiausios upės Yellowstone’as, Bighornas, Belle Fourche’as, Powderis, Šiaurės Platte’as (priklauso Misūrio baseinui). Iš dirvožemių vyrauja akmeningi pusdykumių gipsažemiai, Uoliniuose kalnuose yra kaštonžemių ir juodžemių. Pusdykumių augalija (apima 80 % Vajomingo teritorijos), kalnų šlaitai apaugę spygliuočių (pušų, eglių) miškais. Veisiasi antilopės, elniai, juodieji lokiai, bizonai, kalnuose – grizliai. Yellowstone’o nacionalinis parkas (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1978), Grand Tetono nacionalinis parkas ir kitos saugomos teritorijos.
Ūkio svarbiausios šakos – gyvulininkystė, kasyba ir turizmas. Gaunama nafta, gamtinės dujos, kasama anglys (Powderio upės baseino kasyklose), urano rūda (Rivertono, Gas Hillso, Pumpkin Buttleso, Shirley Basino apylinkėse), auksas (Wind Riverio kalnagūbryje), gipsas, fosforitas. Naftos perdirbimo, chemijos, medienos apdirbimo, maisto (mėsos) pramonė. Pramonės didžiausi centrai – Cheyenne’as, Casperis. Auginama javai, pupelės, bulvės. 70 % Vajomingo teritorijos užima ganyklos. Veisiama mėsiniai galvijai, avys. Turizmas (rodeo, slidinėjimo centrai, muzikos festivaliai). Per Vajomingą eina Denverio–Salt Lake City geležinkelis ir plentas.
Cheyenneʼo vaizdas iš viršaus; priekyje – Union Pacific geležinkelio stoties pastatas (dabar muziejus)
Istorija
Nuo 1743 dabartinio Vajomingo teritoriją, gyvenamą krou, dakotų, šošonų ir kitų indėnų genčių, tyrė prancūzai. Ji buvo Luizianos kolonijos, kurią 1803 Prancūzija pardavė Jungtinėms Amerikos Valstijoms, dalis.
Iki 19 a. 7 dešimtmečio menkai apgyventas, priklausė įvairioms teritorijoms, 1868 įkurta Vajomingo teritorija. 7 dešimtmečio pabaigoje per Vajomingą nutiesus geležinkelį kolonizacija paspartėjo. Indėnai perkelti į teritorijos centrinėje dalyje įkurtą Wind Riverio rezervaciją. 1869 Vajominge moterims suteikta rinkimų teisė (anksčiausiai Jungtinėse Amerikos Valstijose). Nuo 1890 Jungtinių Amerikos Valstijų 44-oji valstija.