Vakar Báltijos laiv statyklà, iki 2010 „Báltijos“ laiv statyklà, Lietuvos laivų statybos bendrovė Klaipėdoje.
Veikla
Vakarų Baltijos laivų statykla stato laivus (daugiausia žvejybinius, sausakrūvius laivus, vilkikus, baržas, keltus), gamina laivų antstatus, korpusus, blokus, įvairias plienines konstrukcijas. Vykdo Danijos, Norvegijos, Suomijos, Vokietijos ir kitų šalių bendrovių užsakymus. Apie 360 darbuotojų (2023).
Istorija
Vakarų Baltijos laivų statyklos logotipas
1952 įkurta Baltijos laivų statykla. Statė nesavaeiges jūrų baržas, refrižeratorines baržas ir vidutinius žvejybos tralerius, plieninius plaukiojamuosius dokus (pirmąjį laivą pastatė 1958), po 1960–1963 rekonstrukcijos – didžiuosius žvejybos tralerius šaldytuvus, nuo 1969 – didžiuosius žvejybos tralerius, turinčius žuvų miltų gamybos įrenginius. 1973 nuleistas į vandenį traleris Barencevo more, skirtas žvejybai Arkties baseine. Be laivų, statykla dar gamino durpių kombainus, vitaminizuotų šieno miltų agregatus (20 a. 6 dešimtmetyje), įrenginių pašarams presuoti mazgus, separatorius triumų balastiniam vandeniui valyti ir įvairias plataus vartojimo prekes (8–9 dešimtmečiais). 1984–1986 pastatyti automobiliniai keleiviniai keltai (eksploatuojami Kuršių mariose ir Panamoje), 1995 – pirmasis universalus sausakrūvis laivas Vytautas, nuo 1998 statomi konteinervežių antstatai ir jūrų vilkikai.
1995 tapo akcine bendrove, 1997 statyklos kontrolinį akcijų paketą įsigijo Danijos laivų statybos bendrovė Odense Staalskibsvaerft. 1997 pradėta Baltijos laivų statyklos rekonstrukcija. 1998 įsteigtas projektavimo centras. 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje laivus statė tik pagal užsienio įmonių užsakymus, 2014 vėl pradėjo statyti laivus Lietuvai (pirmasis – Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivas Mintis). Nuo 2010 priklauso Lietuvos bendrovei Vakarų laivų gamykla, tapo Vakarų Baltijos laivų statykla. 2016 pajamos buvo 35 mln. eurų, 2018 dirbo daugiau kaip 400 darbuotojų.
Baltijos laivų statykla (1995, fotografas Alfonsas Mažūnas, ©Lietuvos jūrų muziejus)
16