Vakar Bengãlija (angl. West Bengal, bengalų k. Pashchim Banga, Paščim Bengal), valstija Indijos rytuose, prie Indijos vandenyno Bengalijos įlankos. Rytuose ribojasi su Bangladešu, šiaurėje – su Butanu, šiaurės vakaruose – su Nepalu. Plotas 87 853 km2. 93,31 mln. gyventojų (2013); apie 85 % gyventojų – bengalai. Centras – Kalkuta (4,45 mln. gyventojų, 2013; aglomeracijoje 14,2 mln. gyventojų). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Haora (1031,7), Radžpuras (803,9), Siliguri (616,0), Pietų Dum Dumas (573,8). Oficialios kalbos – bengalų ir anglų, dalyje Dardžilingo rajono – nepalų; dar kalbama hindi, santali, urdu, orijų, ho kalbomis. Daugiau kaip 70 % gyventojų išpažįsta hinduizmą, apie 25 % – islamą, dar yra budistų, krikščionių, džainų, sikhų. Gyventojų vidutinis tankis 1062 žm./km2. Vakarų Bengalija suskirstyta į 19 rajonų.
Vakarų Bengalijos pietuose driekiasi aliuvinė Indo–Gango lyguma, šiaurėje – Himalajų kalnai (juose yra aukščiausia Vakarų Bengalijos viršūnė – Sandakfu kalnas, 3636 m) ir priekalnės, pietvakariuose yra Čota Nagpuro plynaukštės rytinis pakraštys, šiaurės rytuose – Assamo žemumos fragmentai. Klimatas pereinamasis iš tropinio pietuose į subtropinį šiaurėje. Skiriami 3 sezonai: šaltasis ir sausasis (spalis–vasaris), karštasis ir sausasis (kovas–birželio vidurys), karštasis ir lietingasis (birželio vidurys–rugsėjis). Gegužės vidutinė temperatūra Kalkutoje 30 °C, sausio – 19 °C, kalnuose atitinkamai 15 °C ir 2 °C. Per metus iškrinta nuo 1140–1900 mm (žemumose) iki 3800–5330 mm (priekalnėse ir kalnuose) kritulių. Didžiausios upės: Hugli (Gango deltos vakarinė šaka), Damodaras. Vakarų Bengalijos pietuose yra pelkių ir šlapynių, liekaninių ežerų. Indo–Gango lygumoje vyrauja aliuviniai dirvožemiai, Vakarų Bengalijos pietuose yra blizgažemių, į pietus nuo Kalkutos – druskožemių. Miškai užima apie 13 % teritorijos (daugiausia kalnuose; auga drėgnieji musoniniai miškai, aukščiau miško ribos – rododendrai), Bengalijos įlankos pakrantėje yra mangrovių, vadinamųjų sundarbanų. Gorumaros (įkurtas 1949), Sundarbano (1984; nuo 1987 biosferos rezervatas), Neoros slėnio (1986), Singalilos (1986) nacionaliniai parkai, Buksos tigrų rezervatas (1983), 15 draustinių. Kasama akmens anglys (Ranigandžo baseine, Damodaro upės slėnyje), molis. Juodoji metalurgija, metalo apdirbimo (Durgapuro–Asansolo pramoniniame rajone), naftos perdirbimo (Haldijoje; naftotiekis iš Assamo), statybinių medžiagų, elektronikos, chemijos (mineralinių trąšų, farmacijos, kaučiuko), naftos chemijos, moderniųjų technologijų, poligrafijos, tekstilės (ypač džiuto), stiklo, odos ir avalynės, popieriaus, tabako, maisto pramonė, laivų statyba, mašinų, lokomotyvų (Čittarandžane), vagonų, transporto priemonių gamyba. Ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis. Vyrauja irigacinė žemdirbystė. Auginama ryžiai, džiutai, mangai, bananai, kviečiai, bulvės, arbatmedžiai (Dardžilingo apylinkėse), tabakai, apelsininiai citrinmedžiai, ananasai, imbierai, kardamonai. Veisiama galvijai (ir buivolai), ožkos. Žvejyba. Turizmas. Laivuojama Hugli (Kalkutos–Haldijos upių uostas; plaukia jūriniai laivai). Geležinkeliai ir plentai iš Kalkutos į Nagpurą, Varanasi; Kharagpuro–Bhubanešvaro geležinkelis, Kalkutos–Siliguri plentas. Dardžilingo Himalajų geležinkelis (įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 1999). Kalkutos Netaji Subhas Chandra Bose, Andalo Kazi Nazrul Islam tarptautiniai oro uostai.
Istorija
Nuo 4 a. pr. Kr. priklausė Maurjų, nuo 4 a. – Guptų imperijai. 13 a. atiteko Delio sultonatui. 1576 užimta Didžiųjų Mogolų, 1757 – Didžiosios Britanijos Ost Indijos bendrovės. Indijai tapus nepriklausoma valstybe (1947) padalyta: rytinė dalis tapo Rytų Pakistanu (nuo 1971 Bangladešas), vakarinė – Indijos Vakarų Bengalija. 1967 įvyko valstiečių sukilimas. Per Bangladešo nepriklausomybės karą (1971–73) į Vakarų Bengaliją atvyko daug pabėgėlių iš Rytų Bengalijos.