Vakar Pãmario vaivadijà (województwo zachodniopomorskie) yra Lenkijos šiaurės vakaruose, prie Baltijos jūros. Vakaruose ribojasi su Vokietija.
Plotas 22 902 km2. 1,66 mln. gyventojų (2021).
Centras – Szczecinas (396 200 gyventojų, 2021; aglomeracijoje 777 000 gyventojų).
Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Koszalinas (105,9), Stargard Szczeciński (46,4), Kołobrzegas (44,3), Świnoujście (40,2). Miesto gyventojų 68,4 % (2021).
Vakarų Pamario vaivadija suskirstyta į 18 apskričių; 3 miestai turi apskrities teises (Koszalinas, Szczecinas, Świnoujście).
Vakarų Pamario vaivadijos vidurinę ir rytinę dalį užima Pamario aukštumos (ežeryno) pietvakarinė dalis; paviršius – moreninės kalvos (vaivadijos aukščiausia vieta – Wola Góros kalnas, 219 m) ir zandrinės lygumos. Vakaruose ir šiaurėje – Pamario žemumos vakarinė dalis. Pajūryje – akumuliacinės lygumos (nuo jūros jas skiria smėlio nerijos, yra kopų), kai kur – aukštų, skardingų krantų – klifų (Wolino salos, skiriančios Pamario ir Szczecino įlankas, krantas – aukščiausias klifas Lenkijoje; aukštis iki 95 m).
Klimatui įtakos turi jūra. Vidutinė metinė temperatūra 7–7,5 °C; šilčiausios žiemos Lenkijoje (sausio vidutinė temperatūra –1 °C, –1,5 °C). Per metus iškrinta 550–700 mm kritulių; vegetacijos laikotarpis 205–220 dienų.
Vidaus vandenys užima apie 6 % vaivadijos teritorijos. Didžiausias vandens telkinys – Szczecino įlanka. Į ją teka Oderis (Odra). Kitos svarbiausios upės: Drawa (Notećės intakas), Ina (Oderio intakas), Rega, Parsęta (teka į Baltijos jūrą). Daug ežerų (daugiausia ledyninių, pajūryje yra lagūninių).
Dirvožemiai daugiausia rudžemiai ir išplautžemiai. Miškingumas 34,5 %. Daugiausia auga pušynai, yra bukynų. Pajūryje – specifinė kopų augalija. Saugomos teritorijos užima daugiau kaip 20 % vaivadijos ploto. 2 nacionaliniai parkai (Wolino ir Drawos), 7 kraštovaizdžio parkai, daug rezervatų, gamtos paminklų.
Vakarų Pamario vaivadija – pramoninė agrarinė vaivadija; sparčiai plėtojama paslaugų sfera. Po 1989 įvykdyta ūkio restruktūrizacija, modernizacija ir privatizacija. Gaunama gamtinės dujos, nafta, yra kreidos, klinties, mergelio, smėlio, žvyro telkinių. Elektros energiją daugiausia gamina šiluminės elektrinės (didžiausia – Žemutinio Oderio šiluminė elektrinė).
Apdirbamosios pramonės svarbiausios šakos: jūrų laivų remontas, jachtų statyba (Szczecine, Świnoujście), elektrotechnikos, metalo apdirbimo, maisto (daugiausia žuvų, kavos), chemijos (mineralinių trąšų, plastikų, cheminio pluošto), medienos apdirbimo, baldų, popieriaus ir poligrafijos, tekstilės, siuvimo pramonė. Szczecine yra juodosios metalurgijos įmonė. Po Szczecino ir Świnoujście, kiti pramonės svarbiausi centrai: Koszalinas, Goleniówas, Kołobrzegas, Police, Stargard Szczeciński. Plėtojama prekyba (Szczecino tarptautinė mugė).
Vaivadijoje palankios sąlygos žemdirbystei. Žemės ūkio naudmenos užima 46,9 % teritorijos (38,2 % – ariamoji žemė, 8,5 % – pievos ir ganyklos, 0,2 % – sodai). Auginama javai (kviečiai, rugiai, miežiai), rapsai, bulvės, cukriniai runkeliai, Szczecino apylinkėse – daržovės. Žvejyba. Turizmas; svarbiausi turistiniai regionai – Baltijos jūros pakrantė (daug pajūrio kurortų) ir Drawos ežerynas.
Szczecino–Świnoujście prekybos, žvejybos ir keleivių uostų kompleksas (bendra krovinių apyvarta daugiau kaip 19 mln. t per metus); Kołobrzego, Policių, Darłowo ir kiti uostai. Laivuojamas Oderis.
Iš Szczecino ir Świnoujście geležinkeliai ir automobilių keliai eina į daugelį Lenkijos miestų, t. p. į Vokietijos, Pietų Europos šalių miestus. Geležinkelio keltas iš Świnoujście į Ystadą (Švedija), keltai į kitus Švedijos, Danijos uostus. Szczecino‑Goleniówo tarptautinis oro uostas Solidarność.
Vakarų Pamario vaivadija įkurta 1999 vietoj Szczecino ir Koszalino bei dalies Słupsko, Piłos ir Gorzówo vaivadijų.
-zachodniopomorskie; -Zachodnio-Pomorskie