Vakar Sacharà (Aṣ‑Ṣaḥrā’al‑Gharbīyah), 1884–1975 Ispãnijos Sacharà (Sáhara Español), Maroko okupuota teritorija Afrikos šiaurės vakaruose, prie Atlanto vandenyno. Šiaurėje ribojasi su Maroku, šiaurės rytuose – su Alžyru, rytuose ir pietuose – su Mauritanija. Plotas 266 000 km2. 631 700 gyventojų (2022); daugiausia – arabai ir berberai. Administracinis centras – al Ajūnas (217 700 gyventojų, 2014). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2014): ad Dachla (106,3), as Samara (Smara, 57,0), Budždūras (Boujdour, Bojador; 42,7). Gyventojų vidutinis tankis 2,37 žm./km2. Oficiali kalba – arabų. Didesnioji dalis Vakarų Sacharos paviršiaus – lyguma, vakaruose plokščia, rytuose kalvota (Adraro plynaukštės dalis; aukštis 300–350 metrų). Šiaurės rytuose driekiasi Atlaso kalnų priekalnės (aukštis iki 823 m), Atlanto pakrantėje – aliuvinė žemuma, yra kopų.
Vakarų Sachara žemėlapyje
Klimatas tropinis žemyninis. Aukščiausia temperatūra nuo 21–22 °C (sausį) iki 30 °C (rugpjūtį) šiaurėje ir 27 °C pietuose, žemiausia nuo 9 °C (sausį) šiaurėje iki 14 °C pietuose. Per metus iškrinta 50–200 mm kritulių. Dažnos smėlio audros. Nuolatinių upių nėra, teka vadės; didžiausia – as Sakija al Hamra (teka į Atlanto vandenyną). Yra druskingų ežerų. Iš dirvožemių Vakarų Sacharos rytuose vyrauja kalkžemiai, vakaruose – pradžiažemiai, vadžių slėniuose yra salpžemių. Dykumų augalija. Kasama fosforitai (į pietryčius nuo al Ajūno), gaunama druska, yra geležies rūdos (pietuose), naftos (Atlanto vandenyno šelfe) telkinių. Maisto (žuvų perdirbimo) pramonė. Amatai. Oazėse auginama datuliniai finikai, miežiai, soros, daržovės. Vyrauja klajoklinė gyvulininkystė. Veisiama kupranugariai, avys, ožkos. Žvejyba. Jūrų svarbiausias uostas – ad Dachla. Ad Dachlos–Rabato plentas. Oro uostai yra al Ajūne ir ad Dachloje. Daugiausia išvežama fosforitai, žuvys ir jų konservai, įvežama – maisto produktai, degalai.
Vakarų Sacharos kraštovaizdis
Istorija
Manoma, 5 a. pr. Kr. dabartinę Vakarų Sacharos teritoriją buvo pasiekęs Kartaginos keliautojas Hanonas. 8 a. šalyje paplito islamas, vėliau ir arabų kalba. 9–11 a. Vakarų Sachara priklausė Ganos, 11–12 a. Almoravidų valstybėms. Viduriniais amžiais ir naujųjų laikų pradžioje per Vakarų Sacharą ėjo Transsacharos prekybos keliai, kurie jungė Marrakešą (Marokas) ir Tombouctou (Malis). 15–17 a. portugalai Vakarų Sacharos (jų pavadintos Río de Oro) pakrantėje įkūrė atramos punktų.
Nuo 1881 Vakarų Sacharos žemes pradėjo grobti Ispanija. 1887 ji paskelbė kontroliuojanti Río de Oro nuo Baltojo (Nuadhibu) kyšulio iki Bojadoro kyšulio. 1900 susitarimu Ispanija ir Prancūzija nustatė Río de Oro sienas. Remiantis 1904 ir 1912 jų susitarimais dėl Šiaurės vakarų Afrikos pasidalijimo, Ispanijai atiteko ir teritorijos į šiaurę nuo Bojadoro: Saquía el Hamra ir Maroko pietinė dalis (1958 Ispanijos Pietų Marokas susivienijo su Maroku). Iki 1934 Ispanija visiškai įsigalėjo Vakarų Sacharoje.
1957 prasidėjo sukilimas prieš kolonijinę valdžią (jam vadovavo Sacharos išsivadavimo frontas, nuo 1973 – Saquía el Hamros ir Río de Oro liaudies išsivadavimo frontas; POLISARIO frontas). 1968 Vakarų Sachara buvo paskelbta Ispanijos užjūrio provincija. 1967 Ispanija įkūrė savivaldos instituciją – Generalinę asamblėją. 8 dešimtmečio pradžioje šalyje atrasti dideli fosforitų klodai ir pradėta jų gavyba.
1975 Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja pripažino Vakarų Sacharos gyventojų savivaldos teises. Savo teises į regioną pradėjo reikšti Marokas ir Mauritanija. 1975 11 14 Madride pasirašytas Ispanijos, Maroko ir Mauritanijos susitarimas dėl Vakarų Sacharos perdavimo Marokui ir Mauritanijai. 1975 pabaigoje–1976 pradžioje į Vakarų Sacharos pietinę dalį buvo įvesta Mauritanijos, į šiaurinę dalį – Maroko kariuomenės. 1976 02 22 POLISARIO frontas (vadovavo prasidėjusiai Vakarų Sacharos gyventojų partizaninei kovai prieš okupantus) paskelbė šalį Sacharos Arabų Demokratine Respublika (iki 2013 ją pripažino 52 valstybės). Fronto karinės bazės ir Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos vadovybė įsikūrė Alžyre. 1978 Mauritanija karo veiksmus Vakarų Sacharoje nutraukė ir 1979 08 06 su POLISARIO fronto vadovais pasirašė susitarimą, kuriuo atsisakė savo pretenzijų į Vakarų Sacharą. Po to Marokas okupavo visą kraštą ir nepaisydamas Jungtinių Tautų ir Afrikos vienybės organizacijos (dabar Afrikos Sąjunga) protestų ją aneksavo. 10 dešimtmetyje, žlugus komunistinei sistemai, POLISARIO frontas peržiūrėjo savo programą (atsisakė socialistinės orientacijos kurso ir iškėlė tikslą sukurti demokratinę valstybę). 2010–11 arabų pasaulį apėmusių bruzdėjimų veikiamas Vakarų Sacharoje vėl sustiprėjo nepriklausomybės šalininkų judėjimas.
Río de Oro