vakarų žemaičių patarmė

vakar žemačių patarm, žemaičių tarmės dalis. Paplitusi Klaipėdos, Priekulės, Šilutės apylinkėse. Vietoj bendrinės lietuvių kalbos dvibalsių ie, uo tariami siauri balsiai ė, o (pvz., p·ns ‘pienas’, jõ·ks ‘juokas’). Bendrinės kalbos ė, o neryškiai dvibalsinami (taria tarpinius garsus tarp ė, o ir ie, uo, pvz., bⁱ·g ‘bėga’, š^uô·ns ‘šonas’), o apie Priekulę šie balsiai visiškai sutampa su ė, o, tariamais vietoj ie, uo (pvz., klô·ns ‘kluonas’, š·ns ‘šienas’). Kai kur į šiaurę nuo Klaipėdos (Karklė, Žardė) vietoj bendrinės kalbos o išlaikytas senovinis ilgasis balsis a, tariamas su o atspalviu (pvz., ž·d ⁱs ‘žodis’). Trumpieji i, u platinami (verčiami į ẹ, ọ) ne visais atvejais, pvz., žodžio kamiene tik prieš skiemenį su užpakalinės eilės balsiu (plg. l′p^a ‘lipo’, lb^as ‘lubos’, bet ddⁱs ‘didis’, pùšⁱ ‘pušį’). Žodžio kamieno e prieš skiemenį su priešakiniu ar supriešakėjusiu balsiu dažniausiai siaurinamas (verčiamas į ẹ, pvz., mdⁱs ‘medis’, pl′kšn′^u ‘plekšnių’, bet mèd^u ‘medų’, nèš ‘neša’). Vakarų žemaičių patarmės šiaurinė dalis vietoj ą, ę, em, en taria ọ, ẹ, ẹm, ẹn (pvz., kộ·st^ẹ ‘kąsti’, sprệ·st^ẹ ‘spręsti’, t.mpt^ẹ ‘tempti’, p.ηkc ‘penktas’), o didesnėje vakarų žemaičių patarmės ploto dalyje šie balsiai ir mišrieji dvigarsiai (am, an visame plote) tariami kaip bendrinėje kalboje (bet visur tariama kã.n ‘ką’, tã.n ‘tą’).

vakarų žemaičių patarmė

Ne visur vienodai dažnai žodžių galūnėse vartojamos afrikatos č, dž. Šilutės apylinkėse jos dažniausia netariamos tik vietoj senovinių junginių tj, dj, buvusių prieš trumpąjį balsį a (pvz., já.utê· < jautei < jautjai ‘jaučiai’, mèdê· ‘medžiai’), o vakarų žemaičių patarmės šiaurinėje dalyje afrikatos pakeistos priebalsiais t, d ir kitose galūnėse (pvz., jâ.ut′u ‘jaučių’, mèd′u ‘medžių’, mat′â.u ‘mačiau’, á.ud′â.u ‘audžiau’). Didesnėje vakarų žemaičių patarmės ploto dalyje (be Šilutės apyl.) kirtis iš trumpos ir ilgos tvirtagalės galūnės atitraukiamas į bet kokio ilgumo pirmąjį skiemenį. Vakarų žemaičių patarmė yra stipriai paveikta vokiečių kalbos. Vietoj kietojo l tariamas vokiečių kalbai būdingas minkštasis (vidurinis) priebalsis (pvz., l′ô·v^a ‘lova’, l′û·p^a ‘lūpa’). Vietininkas keičiamas prielinksnio į su galininku konstrukcija (pvz., anc i snapa neš ‘jis snape neša’). Daug germanizmų ir leksikoje (pvz., beñkis ‘suolas’, šnderis ‘siuvėjas’). II pasaulinio karo ir pokario metais vakarų žemaičių patarmė sparčiai pradėjo nykti. Vakarų žemaičių patarmės pavadinimą imta vartoti 1965 priimtoje lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje (K. Jauniaus ir A. Salio lietuvių kalbos tarmių klasifikacijoje vadinami donininkais).

lietuvių kalbos tarmės

303

donininkai