Valãvičiai (lenk. Wołłowiczowie, Wołowiczowie), 15 a.–19 a. pradžios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Lietuvos ir Lenkijos didikų giminė. Rusėnai, kilę nuo Gardino. Giminiavosi su didikais Radvilomis, Pacais, Chodkevičiais. 16–18 a. vienuolika Valavičių buvo Abiejų Tautų Respublikos senatoriai. Turėjo dvarų Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje. Įtakingiausi buvo 16 a.–17 a. pradžioje. Tada jie pasižymėjo ir kultūrine veikla – dalyvavo reformacijos judėjime. Valavičių pirmtakai Visiginai 1413 Horodlėje iš lenkų gavo herbą. Pirmasis žinomas Visiginas – Stanislovas, minimas 1413. Sūnus Jurgis Visiginaitis buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero Jogailaičio dvariškis. Išgelbėjo jo gyvybę 1454 Chojnicų mūšyje (prie Gdansko) per 1454–66 Lenkijos ir Vokiečių ordino Trylikametį karą. Dėl nepaprastos jėgos gavo Volo (lenk. wół – jautis) pravardę, ji tapo pavarde. Valavičių giminė išsišakojo nuo Gardino horodničiaus Grinkos (m. prieš 1508) sūnų.
Valavičių herbas Bogoria
Grinkos sūnus Naugarduko kaštelionas Grigalius (m. 1586) pirmasis iš giminės įėjo į LDK Ponų Tarybą. Jo vaikaitis Samuelis (m. 1626) buvo Naugarduko kaštelionas, jo provaikaitis Vincentas Stanislovas (m. 1698 08 28) nuo 1671 studijavo užsienyje. Kunigas. Nuo 1679 Vilniaus vyskupijos administratorius, nuo 1684 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dvasiškasis raštininkas. Jo brolio, Obelių seniūno Dominyko, sūnus Marcijonas Dominykas (Martynas; m. 1712 08 05) 1692–1701 buvo Mstislavlio vėliavininkas, 1701–03 – Lietuvos didysis raštininkas, 1704–12 – Lietuvos didysis maršalka. Vienas opozicijos Sapiegoms vadovų, Valkininkų konfederacijos dalyvis.
Vilniaus vyskupas Eustachijus Valavičius (vario raižinys, 1621, dailininkas Lucas Kilianas; Varšuvos nacionalinė biblioteka)
Grinkos sūnaus Gardino arklidininko Bogdano (m. 1539) sūnus Smolensko vaivada Grigalius (G. Valavičius) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto pavedimu 1559, per Valakų reformą, vadovavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miškų revizijai. Grigaliaus sūnus Petras (m. 1624) buvo LDK taurininkas. Grigaliaus brolis Eustachijus (E. Valavičius; m. 1587) 16 a. antroje pusėje buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, Valakų reformos vienas rengėjų. Grinkos sūnaus Trakų arklidininko Jono (m. po 1547) sūnaus Gardino seniūno Jono (m. 1582) sūnus Andrius (A. Valavičius; m. 1610) buvo bažnyčių Žemaitijoje mecenatas, antras sūnus Eustachijus (E. Valavičius; apie 1572–1630) – Vilniaus vyskupas, trečias sūnus Jeronimas (J. Valavičius; m. 1636) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybės veikėjas, bažnyčių mecenatas. Jono kito sūnaus, Gardino seniūno, LDK dvaro paiždininkio Povilo sūnus jėzuitas Andriejus (A. Valavičius; apie 1610–1675) buvo Vilniaus universiteto rektorius.
Grinkos sūnaus Mykolo vaikaičio Trakų pakamario Petro sūnus Vladislovas (m. 1668 10 15 Vilniuje) 1656–68 buvo Vitebsko vaivada, nuo 1667 – ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonas. Pasižymėjo 17 a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kare su Rusija. Antanas Erazmas (A. E. Valavičius; 1711–70) buvo Vilniaus kanauninkas, Lucko vyskupas. Andrius (1750–1822) 1791–94 – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemės referendorius, nuo 1818 Kaliszo vyskupas, nuo 1819 Lenkijos karalystės senatorius. 1830-1831 sukilimo dalyvio Kazimiero (1779–1849) sūnus Mykolas (1806–33) studijavo Vilniaus universitete, filaretas, filomatas, per 1830–1831 sukilimą kovojo A. Gelgaudo daliniuose, emigravo į Prancūziją, 1833 su J. Zalivskiu rengė sukilimą Baltarusijoje, suimtas, Gardine pakartas.
2808
2271
Mykolas Valavičius (Nitano vario raižinys iš M. B. Chodźko Dziesięć obrazów z Wyprawy do Polski 1833 r. Paryžius 1841)
Visiginai; -Valavičius; -Visiginas; -Stanislovas Visiginas; -Jurgis Visiginaitis; -Jonas Valavičius; -Vladislovas Valavičius; -Vincentas Stanislovas Valavičius; -Andrius Valavičius