Valentin Serov
Serov Valentin (rus. Валентин Серов; Valentinas Seròvas) 1865 01 19Sankt Peterburgas 1911 12 05Maskva, rusų tapytojas, grafikas. A. Serovo sūnus. Augo šeimoje, kurioje dažnai lankydavosi dailininkai, muzikantai. 1874 su motina nuvyko į Paryžių, čia lankė I. Repino, pastebėjusio V. Serovo gabumus dailei, studiją. 1875 meno mecenatas S. Mamontovas pakvietė juos į savo sodybą Abramcevo, čia V. Serovas vėl mokėsi pas I. Repiną, susipažino su Abramcevo būrelio kitais nariais (patyrė M. Vrubelio, K. Korovino įtaką).
1880–85 studijavo Peterburgo dailės akademijoje (pas P. Čistiakovą); jos tikrasis narys (nuo 1903). Šiuo laikotarpiu nutapyti poetiškos nuotaikos, skaidraus kolorito portretai (juose meistriškai perteiktas šviesos ir šešėlių žaismas) – Mergaitė su persikais (1887), Mergaitė, apšviesta saulės (1888) – tapo rusų portreto klasika. 1894 V. Serovas įstojo į Kilnojamųjų dailės parodų draugiją, tapė rusų kaimo tematikos paveikslus; 1900 perėjo į draugiją Meno pasaulis. 1897–1909 dėstė Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje (mokiniai P. Kuznecovas, M. Sarianas, K. Juonas). Nutapė savo amžininkų portretų (F. Tamagno, 1891–93, K. Korovino, 1891, I. Levitano 1893, N. Leskovo, 1894), juose atskleista vaizduojamojo vidinis pasaulis, charakteris; portretus ir piešė (F. Šaliapino, 1905, M. Vrubelio, 1907, V. Kačialovo, 1908). Kaip puikus portretistas V. Serovas garsėjo jau 19 a. pabaigoje, gaudavo užsakymų iš rusų aristokratijos (kunigaikščių Jusupovų šeimos portretai, 1901–03).
V. Serov. Mergaitė su persikais (aliejus, 1887, Tretjakovo galerija Maskvoje)
V. Serovą sukrėtė Rusijos 1905–07 revoliucija, demonstrantų sušaudymas 1905, kurio liudininkas buvo; V. Serovas nutapė tamsaus kolorito (vyravo juoda, ruda, pilka spalva) revoliucijai skirtų paveikslų. Susidomėjęs Rusijos istorija sukūrė istorinės tematikos kūrinių (vienas ryškiausių – Petras I 1907). Nutapė ir antikinės tematikos paveikslų (1907 keliavo po Graikiją, Kretos salą) – Europos pagrobimas, Odisėjas ir Nausikaja (abu 1910). Sukūrė scenografijos kūrinių (eskizai A. Serovo operai Judita, 1907 uždanga baletui Šecherazada pagal N. Rimskio‑Korsakovo muziką S. Diagilevo Rusų baletui, 1910), nupiešė apie 150 iliustracijų I. Krylovo pasakėčioms (1895–1911).
V. Serov. Isaako Levitano portretas (aliejus, 1893, Tretjakovo galerija Maskvoje)
1746