Aleksà Valentinas 1951 11 27Kaunas, lietuvių ekonomistas, visuomenės, kultūros ir sporto veikėjas, sportininkas.
Išsilavinimas ir veikla
1981 Vilniaus universitete baigė ekonomiką. Kauno kultūrizmo klubo Apolonas vienas steigėjų (1968). Prasidėjus Sąjūdžiui ir atkūrus Lietuvos nepriklausomybę sporto ir visuomeninių organizacijų vienas organizatorių bei vadovų. Lietuvos olimpinės akademijos vienas steigėjų (1989), Lietuvos Respublikos Žemės ūkio rūmų vienas atkūrimo iniciatorių ir steigėjų (1991), pirmininko pavaduotojas (1991–93), Lietuvos Respublikos namų ir žemės sklypų savininkų sąjungos atkūrimo vienas iniciatorių ir steigėjų (1990) pirmininko pavaduotojas (1991), Kauno automobilininkų klubo Autoviražas vienas įkūrimo iniciatorių ir vienas steigėjų, prezidentas (1993–2000), Lietuvos automobilių sporto federacijos Pradedančiųjų komiteto pirmininkas (1996–98) ir Istorijos komisijos pirmininkas (1996–2004). Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijos narys (nuo 1999), Etikos komisijos narys (nuo 2022).
Valentinas Aleksa
Lietuvos traktorių sporto federacijos (nuo 2003) ir Europos traktorių sporto federacijos (nuo 2011) prezidentas, šių federacijų vienas įkūrėjų. Sūduvos krašto mokslo, istorijos ir kultūros draugijos, Pasaulio Aleksų giminių istorijos ir kultūros draugijos pirmininkas (nuo 2009), Profesorių Jono, Konrado ir Pijaus Aleksų labdaros ir paramos fondo valdybos pirmininkas (nuo 2010) ir prezidentas (nuo 2014), Sūduvos krašto mokslo akademijos, Pasaulio lietuvių giminių asociacijos prezidentas (nuo 2013), Pasaulio lietuvių sporto asociacijos pirmasis viceprezidentas (2013–20), prezidentas (nuo 2020), Pasaulio lietuvių tautos sporto labdaros ir paramos fondo viceprezidentas (2013–20), prezidentas (nuo 2021), Pasaulio lietuvių nacionalinės gynybos asociacijos prezidentas (nuo 2017); šių organizacijų įkūrimo iniciatorius ir vienas steigėjų. Lietuvos žurnalistų draugijos (nuo 1992), Centro valdybos (2005–08), Kauno skyriaus valdybos (2008–11), Tarptautinės sporto žurnalistų asociacijos (AIPS; 1996–97) narys. Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos narys (nuo 2005), Centro valdybos narys (nuo 2009), Centro valdybos vicepirmininkas (nuo 2021). Lietuvos sąjūdžio (1988–91) ir Lietuvos mokslininkų sąjungos narys (nuo 2017).
J. P. Aleksos tarptautinių mokslinių konferencijų Šiuolaikinio kaimo vizija (nuo 2018 Valstybės vizijos raida XXI amžiuje: tautinis ir tarptautinis kontekstas) vienas organizatorių (2010–22). Pirmųjų konferencijų (2012 tarptautinės, 2017 mokslinės) Lietuvių tautos savigarbos ir pilietinės drąsos diplomatinis dokumentas nacių okupuotoje Lietuvoje Antrojo pasaulinio karo metais (skiriama K. Griniaus, J. P. Aleksos, M. Krupavičiaus veiklai ir jų parašytam Memorandumui vokiečių generaliniam komisarui Kaune paminėti) iniciatorius ir vienas organizatorių. Visų mokslinių konferencijų Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija vienas iniciatorių ir organizatorių (2016–17, 2022). Vienas Kauno bokso veteranų klubo steigėjų (1992), Kauno bokso federacijos viceprezidentas (2012–16), Tarptautinio A. Šociko bokso turnyro vienas organizatorių (2012–16). X pasaulio lietuvių sporto žaidynių organizacinio komiteto narys (2017). XI pasaulio lietuvių sporto žaidynių darbo grupės narys (2022). Automobilių ralio, pakilimo į kalną, sprinto ir kitų varžybų, tarp jų ir tarptautinių, nugalėtojas ir prizininkas atskirų automobilių klasių įskaitoje (1977–91). 51 kartą (2005–18) Lietuvos traktorių sporto lenktynių čempionas slalomo, greitojo manevravimo, sprinto, dvikovės ir daugiakovės rungtyse. Pasiekė 4 Lietuvos automobilių sporto rekordus (su kitais, 1995).
Bendradarbiavo žurnaluose Žemės ūkis, Gyvenimo šaltiniai, Mokslas ir gyvenimas, Katalikų pasaulis, Aušra, laikraščiuose Kauno laikas, Tremtinys, Naujos tėviškės žinios, Ūkininko patarėjas, Mokslo Lietuva, Amerikos lietuvis, Draugas, Čikagos aidas, Mūsų pastogė, Tėviškės aidai, Palangos tiltas. Surinko apie žymios Aleksų giminės atstovus daug istorinės medžiagos ir puoselėja jų istorinį bei kultūrinį atminimą. Rinko lėšas Dariaus ir Girėno, Vytauto Didžiojo, Laisvės paminklams statyti Kaune. Surinko daugiau kaip 11 000 vienetų istoriografinės medžiagos apie žymius Sūduvos krašto žmones. Paskelbė daugiau kaip 500 straipsnių sporto, kultūros, istorijos, ekonomikos ir politikos temomis. Parašė apsakymų ir mokslinių straipsnių, straipsnių Visuotinei lietuvių enciklopedijai, Lietuvos sporto enciklopedijai, Žemės ūkio enciklopedijai, Lietuva (enciklopedija), Lietuvos istorija (enciklopedinis žinynas). Parengė 17 leidinių (2004–22), iš jų 7 su kitais (2004–22).
Knygos
Parašė knygas Lenktynių trasų vingiuose (su A. Andrijonu, 2001), Automobilių lenktynėse skaičiuojamas laikas (2007), Profesorius Jonas Pranas Aleksa ir jo idėjos ateities Lietuvai (su J. Jasaičiu, 2013), Artūras Poviliūnas – Pasaulio lietuvių sporto ambasadorius (2016), Aleksų giminė (2021), knygos Valstybininkas ir mokslininkas Jonas Pranas Aleksa. Žvilgsnis iš dabarties (2011) sudarytojas (su J. Čapliku) ir vienas autorių.
Apdovanojimai
Pasaulio lietuvių sporto ambasadoriaus vardas (2015), Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų ordinas (2021), Gedimino ordino Riterio kryžius (2022).