Valerij Zalužnyj
Zalužnyj Valerij (ukr. Валерій Залужний; Valerijus Zalùžnas) 1973 07 08Voluinės Naugardas (dabar Zviahel), Ukrainos karo veikėjas. Generolas (2022). Filos. dr. (Ph. D. 2023, teisė).
Išsilavinimas ir karo tarnyba
1993 baigė Voluinės Naugardo mechanikos inžinerijos kolegiją, 1997 – Odesos sausumos pajėgų institutą. Dar baigė Ukrainos nacionalinę gynybos akademiją (2007), Ukrainos krašto apsaugos universitetą (2014) ir Valstybinį universitetą Ostrozka akademija (tarptautinius santykius, 2020). 2023 Odesos teisės akademijoje apgynė teisės daktaro disertaciją.
1993 pradėjo tarnauti Ukrainos kariuomenėje. 1997–2005 būrio, mokomojo būrio, kovinio būrio, mokomosios kuopos, kariūnų kuopos, bataliono vadas. 2007–09 – 24‑osios atskirosios mechanizuotosios brigados vado pirmasis pavaduotojas, 2009–12 – 51‑osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadas. 2014 prasidėjus Donbaso karui buvo paskirtas Donecko srities C sektoriaus vado pavaduotoju, vadovavo šios srities karinėms grupėms. 2017 Ukrainos kariuomenės Operatyvinės vadovybės Vakarai štabo, 2018 Jungtinio operatyvinio štabo viršininkas, 2019–21 Operatyvinės vadovybės Šiaurė vadas. 2021–24 Ukrainos kariuomenės vadas.
Valerij Zalužnyj
Nuo 2024 05 Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Jungtinėje Karalystėje.
Parašė atsiminimų knygą Mano karas (Moja vijna 2024).
Apdovanojimai
Bohdano Chmelnyckio 3 laipsnio ordinas (2016), Aukso Žvaigždės ordinas (Ukrainos didvyris, 2024). Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžius (2023, Lietuva).
-Valerij Zalužnyj; -Valerijus Zalužnas