valerijõnas (Valeriana), valerijoninių (Valerianaceae) šeimos augalų gentis. Žinoma apie 300 rūšių. Valerijonas paplitęs daugiausia Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Daugiametis, iki 2 m aukščio žolinis augalas. Stiebas status nešakotas. Šaknis sudaro vienas stambus, 2-4 cm ilgio šakniastiebis su daug smulkesnių šaknelių, kurios užauga iki 10-25 cm ilgio. Lapai neporomis plunksniški, prie pamato gali būti lygūs arba karpyti. Žiedai maži, balti arba rausvi, susitelkę į šluotelės pavidalo žiedynus. Žydi birželio–rugsėjo mėnesiais. Vaisius – lukštavaisis. Dauginasi sėklomis ir kereliais. Auga pievose, upių ir upelių pakrantėse, miškuose. Lietuvoje viena rūšis – vaistinis valerijonas (Valeriana officinalis). Vertingas vaistinis augalas; šaknyse ir šakniastiebiuose yra izovalerijonų rūgšties, eterinio aliejaus, raugų, saponinų. Valerijonas tinka nuo nemigos, nerimo, virškinamojo trakto spazmams, kepenų bei tulžies latakų ligoms gydyti.
vaistinis valerijonas
Valerijonas buvo mėgstamas senovės Graikijoje. Romėnų mokslininkai šį augalą laikė puikiausia priemone mintims pažadinti. Buvo manoma, kad valerijono aromatas veikia kaip afrodiziakas. 18 a. valerijonas buvo laikomas vienu efektyviausių vaistinių priemonių ir plačiai naudotas daugelyje Europos šalių.