válgomasis dantẽnis (Lentinula edodes), šitãkis, papėdgrybūnų (Basidiomycota) skyriaus, pievagrybiečių (Agaricales) eilės, alyvbudinių (Omphalotaceae) šeimos, dantenio (Lentinula) genties grybų rūšis. Natūraliai paplitęs Rytų Azijoje (Japonijoje, Rusijos Primorės krašte, Kinijoje, Korėjoje, Vietname). Kitų žemynų natūraliose buveinėse grybas kartais auga sulaukėjęs, ypač jei atsitiktinai išplinta iš auginimo vietų.

Vaisiakūniai diferencijuoti į kepurėlę ir kotą, mėsingi, vienmečiai. Kepurėlė 5–15 cm skersmens, gelsvai ar rausvai rudos spalvos, pakraštyje blyškesnė, padengta plaušeliais ir žvyneliais, kartais suaižėjusi. Himenoforas lakštelinis, lakšteliai balti, jų krašteliai truputį dantyti. Jaunus lakštelius dengia plonas šydas, kuris vėliau nunyksta. Kotas cilindriškas, kepurėlės spalvos, padengtas plaušeliais ir žvyneliais. Trama balta. Saprotrofinis, lapuočių medžių medieną ardantis grybas, sukelia baltąjį medienos puvinį. Vertingas valgomasis grybas. Vartojamas šviežias arba džiovintas. Turi savitą kvapą ir skonį, biologiškai aktyvių junginių. Pasižymi įvairiomis vaistinėmis savybėmis, pvz., turi antivirusinių, imunitetą stiprinančių, priešnavikinių ir antioksidacinių savybių. Vienas iš dažniausiai kultivuojamų grybų pasaulyje, daugiausia jo išauginama bei suvartojama maistui ir gydymo tikslams Japonijoje ir Kinijoje. Pradėtas auginti Kinijoje prieš 2000 metų. Auginamas ant lapuočių medžių, dažniausiai ąžuolų, rąstelių arba substrato, sudaryto iš lapuočių medžių medienos pjuvenų, drožlių, šiaudų ir kitų sudedamųjų dalių.

valgomasis dantenis

1989

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką