valstýbės pãjamos, vyriausýbės pãjamos, valstybės per tam tikrą laikotarpį surinktos lėšos, skirtos valstybės išlaidoms finansuoti. Sudaro valstybės biudžeto mokestinės pajamos ir nemokestinės pajamos (įskaitant pajamas iš valstybės turto naudojimo, nuomos ir pardavimo, valstybės įmonių veiklos, senjoražą iš pinigų emisijos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų ekonominę paramą), socialinio ir sveikatos draudimo, kelių, ekologinių ir kitų valstybinių nebiudžetinių fondų pajamos. Rinkos ekonomikoje valstybės pajamų didžiausia dalis gaunama iš mokesčių, nemokestinių pajamų dalis dažniausiai yra nedidelė, išskyrus šalis, kuriose valstybei priklauso daug gamtinių išteklių ir juos eksploatuojančių įmonių.
LIETUVOJE 2012 valstybės pajamos sudarė 37 229,9 mln. litų, iš jų mokesčiai – 48,8 % (tiesioginiai – 14,9 %, netiesioginiai – 33,9 %), socialinės įmokos (daugiausia įmokos į Sodros biudžetą) – 34,5 %, nemokestinės pajamos – 16,7 %. Daugiausia surenkama pridėtinės vertės mokesčio, jo dalis yra gana pastovi (2004–12 – 20,1–23,6 %). Akcizai ir kiti netiesioginiai mokesčiai 2012 sudarė 10,9 % valstybės pajamų. Tiesioginiai mokesčiai (gyventojų pajamų mokestis, pelno mokestis ir kiti) 2004–08, prieš prasidedant pasaulinei finansinei krizei, sudarė 27,2–28,8 %, o 2009–12 – tik 13,2–16,8 % valstybės pajamų, jų lyginamasis svoris sumažėjo dėl sumažinto gyventojų pajamų mokesčio tarifo, mažėjančio samdomųjų darbuotojų skaičiaus smukus gamybai ir padidėjusios šešėlinės ekonomikos. Iš nemokestinių pajamų gaunama valstybės pajamų dalis 2004–09 sudarė 10,7–13,7 %, 2010–12 padidėjo iki 16,7–18,3 %. Daugiausia nemokestinių pajamų gauta iš investicinių subsidijų ir kitų kapitalo pervedimų (2009–12 – 4,6–7,6 % valstybės pajamų) ir iš valstybės turto naudojimo bei pardavimo (2006–12 – 3,7–4,8 % valstybės pajamų).
2687