valstýbės prèmija, viena aukščiausių paskatų, valstybės teikiamų fiziniams ir juridiniams asmenims.

Skyrimas

Gali būti skiriama už visai valstybei svarbius švietimo, kultūros, meno, mokslo, visuomeninės veiklos ir kitus nuopelnus bei laimėjimus. Dažniausiai skiria tuo tikslu sudaryta komisija ar komitetas atrinkdamas (kartais konkurso būdu) geriausių kūrinių ar mokslinių darbų autorius, labiausiai ginant laisvę, demokratiją, žmogaus teises nusipelniusius asmenis. Mokama iš valstybės biudžeto. Gavęs valstybės premiją asmuo dažniausiai vadinamas valstybės premijos laureatu, jam įteikiamas diplomas (dažniausiai ir ženklas).

Valstybės premija nepriklausomoje Lietuvoje ir sovietmiečiu

Lietuvoje 1935–40 valstybinė premija (5000 Lt) teikta už grožinės literatūros kūrinius. 1957–89 teikta 1500 rb LSSR valstybinė premija (1961–64 neskirta, 1965–80 vadinta Respublikine premija). Už Lietuvoje atliktus žymius mokslo ir technikos darbus, kultūrinę veiklą ir meno kūrinius kasmet buvo skiriama iki 11 premijų, iš jų – 2 už vadovėlius, iki 2 už socialistinio lenktyniavimo laimėjimus, iki 8 už literatūros ir meno kūrinius (iš jų – 1 už literatūros ir meno kūrinius vaikams ir 1 už literatūros ir meno kritiką). 1966–89 teikta 5000 rb SSRS valstybinė premija (1940–52 teiktõs Stalino premijos 3 laipsnių laureatų diplomai ir ženklai pakeisti į SSRS valstybinės premijos atitinkamo laipsnio laureatų diplomus ir ženklus) už žymius mokslo ir technikos darbus, literatūros, meno, architūrosros kūrinius, vadovėlius, nuo 1974 ir už žymius darbo laimėjimus socialistiniame lenktyniavime.

Valstybės premijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teikiamos kelios valstybės premijos. Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija (30 400 eurų – 800 bazinių socialinių išmokų; 2017 bazinės socialinės išmokos dydis buvo 38 eurai) teikiama nuo 1989 (vietoj LSSR valstybinės premijos) siekiant įvertinti reikšmingiausius Lietuvos (ir pasaulio lietuvių) kūrėjų per pastaruosius 7 metus sukurtus kultūros ir meno kūrinius, t. p. ilgametį kūrybinį indėlį į Lietuvos kultūrą ir meną. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija (ją sudaro kultūros ministro teikimu, Lietuvos kultūros ir meno tarybos pritarimu 3 metų kadencijai Vyriausybės patvirtinti kultūros ir meno įvairių sričių 11 atstovų; gali būti paskirti 2 kadencijai iš eilės) kasmet skiria iki 6 premijų (iš jų – 1 už ilgametį kūrybinį indėlį); tam pačiam asmeniui premija teikiama tik kartą. Skiriama iki gruodžio 15 dienos, įteikiama Vasario 16 proga.

Nuo 1993 teikiama Lietuvos mokslo premija (29 640 eurų – 780 bazinių socialinių išmokų) už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, atliktus per pastaruosius 15 metų (laureatas į šią premiją dar kartą pretenduoti gali po 15 metų). Premijai gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui svarbūs darbai. Lietuvos mokslo premijų komisija (narių kandidatūras Švietimo ir mokslo ministerijai siūlo Lietuvos mokslų akademija, Lietuvos mokslo taryba, mokslo ir studijų institucijos, pramonininkų konfederacija, asociacija Žinių ekonomikos forumas, ministerijos, Lietuvos mokslininkų sąjunga, Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, mokslininkų ir tyrėjų kitos organizacijos; ministerija teikia Vyriausybei 3 metų kadencijai tvirtinti 29 narius; gali būti paskirti 2 kadencijai iš eilės) kasmet skiria iki 7 premijų (po 2 humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, 1 – technologijos mokslų srities). Premijai gauti siūlomų mokslo darbų ir jų autorių sąrašą komisija skelbia spaudoje iki lapkričio 1 dienos. Gavęs šią premiją asmuo turi perskaityti viešą pranešimą apie savo mokslinius laimėjimus Lietuvos mokslo bendruomenei ir visuomenei.

Nuo 1992 teikiama Basanavičiaus premija.

Siekiant įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus bei indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarptautinį bendradarbiavimą dėl Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvo apsisprendimo ir suvereniteto 2011 Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu įsteigė Laisvės premiją (5000 eurų), teikiamą Laisvės gynėjų dieną (sausio 13 dieną). Kandidatus šiai premijai gauti atrenka Žmogaus teisių komiteto teikimu Seimo tvirtinama Laisvės premijų komisija (sudaro po 1 Seimo frakcijų, po 2 Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos, Nepriklausomybės Akto signatarų klubo, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovus) iš labiausiai nusipelniusių Lietuvos ir užsienio valstybių fizinių bei juridinių asmenų.

Skirtumas nuo kitų premijų

Valstybės premija skiriasi nuo valstybės institucijų (pvz., Krašto apsaugos ministerijos Patriotų, Lietuvos banko ir Lietuvos mokslų akademijos Vlado Jurgučio premija), regioninių (įsteigta dažniausiai konkrečioje savivaldybėje ir mokama iš jos biudžeto, pvz., Panevėžio savivaldybės teikiama Gabrielės Petkevičaitės‑Bitės literatūrinė premija), vaikų (pvz., Karalienės Mortos premija už vaikų ypatingus laimėjimus muzikos, dailės, literatūros ir meno kitose srityse), kūrybinių sąjungų (pvz., Lietuvos rašytojų sąjungos, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos Šv. Jeronimo, Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Mato Šalčiaus premija), privačių rėmėjų (pvz., Nacionalinės pažangos, Stasio Šalkauskio premija), tarptautinių (pvz., Nobelio premija) premijų, darbuotojui už gerą darbo pareigų vykdymą mokamos premijos.

valstybės premijos laureatas; valstybinė premija; Respublikinė premija; Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija; Lietuvos mokslo premija; Basanavičiaus premija; Laisvės premija

1180

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką