valstýbės skolà, vyriausýbės skolà, valstybės valdžios institucijų pasiskolintų ir negrąžintų lėšų visuma, įskaitant skolų aptarnavimo išlaidas (palūkanas ir kitas).
Valstybės skolos struktūra
Valstybė dažniausiai skolinasi išleisdama vertybinius popierius, kartais t. p. pasirašydama paskolų, lizingo sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus. Dalis valstybės skolos atsiranda ir iš įsipareigojimų pagal suteiktas valstybės garantijas, kai paskolas gavę subjektai negali jų grąžinti. Pagal kreditorius valstybės skola skirstoma į užsienio skolą (ją daugiausia sudaro užsienio valiutomis išreikšti įsipareigojimai) ir vidaus skolą (dažniausiai nacionaline valiuta). Pagal paskolų grąžinimo terminus skiriama trumpalaikė (mažesniam kaip vienerių metų laikotarpiui), vidutinės trukmės (1–10 metų) ir ilgalaikė (didesniam kaip 10 metų) valstybės skola.
Valstybės skolos valdymas
Pagrindinė priežastis, dėl kurios skolinasi valstybė, yra biudžeto deficito dengimas, kai valstybės išlaidoms finansuoti nepakanka mokestinių pajamų (pirmiausia per ekonomines krizes, karus, įgyvendinant didelius ir brangius investicinius projektus). Didėjanti valstybės skola (vertinama ne absoliučia išraiška, bet procentiniu santykiu su šalies BVP) tampa sunkia ekonomine našta būsimosioms kartoms, nes valstybės skolą reikia grąžinti iš valstybei mokamų mokesčių: įsiskolinusi valstybė neišvengiamai turi didinti mokesčius ar mažinti valstybės išlaidas. Kai biudžeto pajamos tampa didesnės už išlaidas, vyriausybė gali mažinti valstybės skolą supirkdama anksčiau išleistus vertybinius popierius.
Europos Sąjungos šalių narių, siekiančių įsivesti eurą, valstybės skola praėjusių finansinių metų pabaigoje pagal Maastrichto konvergencijos kriterijus negali būti didesnė kaip 60 % BVP.
Statistika
Ekonomistų vertinimu, 2019 bendroji visų pasaulio valstybių skola buvo 69 298 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 81,8 % pasaulio BVP. Didžiausią valstybės skolą turėjo Jungtinės Amerikos Valstijos (21 465 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 104,3 % BVP) ir Japonija (11 788 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, arba 237,1 % BVP). Daugiausia prasiskolinusios Europos Sąjungos šalys (pagal valstybės skolos santykį su BVP, procentais) 2019 buvo Graikija (181,9 %), Italija (134 %), Portugalija (123 %), Belgija (105,1 %), Kipras (105 %), Prancūzija (99,7 %), Ispanija (98,7 %), mažiausiai – Estija (8,1 %) ir Bulgarija (21,2 %).
Lietuvoje
Lietuvos valstybės skola 1995 sudarė 3089 mln. litų, 2000 – 10 842 mln., 2008 – 17 370,9 mln., 2010 – 35 160,8 mln., 2012 pabaigoje – 44 775,1 mln. litų, 2019 – 19 286,6 mln. eurų (3,83 karto daugiau nei ikikriziniais 2008, arba 40,5 % šalies BVP, palyginti su 15,5 % BVP 2008). Vien 2009 valstybės skola padidėjo 55,4 %, 2010 – 30,3 %, palyginti su ankstesniais metais. 2019 73,1 % valstybės skolos sudarė užsienio, 26,9 % – vidaus skola. Centrinės valdžios skola buvo 16 488,1 mln. eurų, vietos valdžios – 2798,5 mln. eurų.
Didžiąją dalį per 2008 prasidėjusią pasaulinę finansinę krizę pasiskolintų lėšų teko panaudoti ne investicijoms į šalies ūkio plėtrą, bet padidėjusioms socialinėms išmokoms mokėti ir ankstesnėms skoloms refinansuoti.
2687