valstýbės tarnáutojas, fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje.

Valstybės tarnautojas Lietuvoje

Lietuvoje Valstybės tarnybos įstatyme (1999, nauja redakcija 2002) įtvirtinti valstybės tarnybos principai, priėmimo tvarka, valstybės tarnautojų pareigybės, pareigos, teisės, karjera, darbo užmokestis, atsakomybė, socialinės garantijos.

Valstybės tarnautojai skiriasi nuo darbuotojų, nes esminiai valstybės tarnautojo statuso elementai reglamentuojami ne Darbo kodekso, o Valstybės tarnybos įstatymo normomis. Su valstybės tarnautojais nėra sudaromos darbo sutartys. Tačiau kai kuriais atvejais valstybės tarnautojams taikomas Darbo kodeksas, pvz., valstybės tarnautojai turi teisę į Kodekse nustatytas tikslines atostogas – nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, vaiko priežiūros atostogas ir kitas.

Valstybės tarnautojų pareigybės skirstomos į 10 grupių: aukščiausia – 1, žemiausia – 10. Pirmajai grupei priklauso Seimo, Vyriausybės kancleriai, valstybės vadovo kanceliarijos kancleris, dešimtajai – specialistai, teismų administracijų sekretoriai ir kiti. Nuo pareigybės grupės priklauso valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientas ir jų intervalai.

Valstybės tarnautojų grupės

Lietuvoje skiriama karjeros, politinio (asmeninio) pasitikėjimo, pakaitiniai valstybės tarnautojai, įstaigos vadovas.

Karjeros valstybės tarnautojas priimamas į pareigas neterminuotam darbo laikui arba įstatymuose nustatytai kadencijai ir turi galimybę įstatymo nustatyta tvarka įgyvendinti teisę į karjerą valstybės tarnyboje.

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus į pareigas priima valstybės politikai ar kolegiali valstybės institucija įgaliojimų laikui, pvz., Vyriausybės kancleris, viceministras, ministerijos kancleris, Ministro Pirmininko padėjėjas, Seimo nario padėjėjas, mero patarėjas.

Pakaitinis valstybės tarnautojas priimamas į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, kol įstatymo nustatyta tvarka į jas bus priimtas karjeros valstybės tarnautojas, t. p. valstybės tarnautojas, pakeičiantis laikinai negalintį eiti pareigų valstybės tarnautoją.

Įstaigos vadovas priimamas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijai, įstaigai, pvz., Seimo kancleris, Vyriausybės įstaigos vadovas, teismo kancleris.

L: I. Deviatnikovaitė Administracinė teisė. Bendroji dalis Vilnius 2021.

3246

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką