valstýbės valdžià, valdžià, politinis vadovavimas visuomenei (valstybės teritorijoje esantiems asmenims, t. p. piliečiams, kuriuos su valstybe sieja teisinis ryšys ir už valstybės teritorijos ribų) pasitelkus valstybės aparatą. Kartu su tauta ir teritorija yra būtinas valstybės požymis. Viešosios valdžios (apima valstybės ir savivaldos institucijų įgyvendinamą valdžią) elementas.
Valstybės valdžios požymiai
Valstybės valdžios požymiai: viešumas (veikia visos visuomenės, tautos vardu ir turi viešą materialų pagrindą, tai yra savo pajamų šaltinius), įstatymų galia (remdamasi jais reguliuoja įvairius visuomeninius santykius), suverenumas (reiškia valstybės viršenybę, savarankiškumą ir nepriklausomybę; valstybės valdžia nepriklauso nuo kurios nors kitos valdžios šalies viduje, jos sprendimams privalo paklusti visi gyventojai, organizacijos, susivienijimai), teisėtumas, arba legitimumas (teisiškai pagrįsta ir pripažinta, privalo turėti socialinį ir teisinį pagrindą, kad galėtų veikti kaip vieša valdžia, tai yra atstovauti tautai), neatsiejamumas nuo valdymo (socialinės grupės nariai turi būti suskirstyti į valdančiuosius ir valdomuosius), dvejopos valios (valdančiųjų ir valdomųjų) santykis (būdinga subordinacija, kai valdomasis pasiduoda valdančiojo valiai ir sutinka daryti tai, kas jam įsakoma), specialus prievartos aparatas (jo neturi jokia kita socialinė grupė).
Valstybės valdžios struktūra ir principai
Valstybės valdžia visada yra politinė. Valstybės valdžios struktūra: valdžios subjektas (valstybės aparatas ar tauta), valdžios objektas (valdomieji), valdžios veikla, tai yra valdžios įgyvendinimo būdai ir priemonės (norminės taisyklės). Demokratinėse valstybėse valstybės valdžia pripažįstama kilusia iš tautos ir paklusnia teisei. Valstybės valdžią išoriškai riboja tarptautinė teisė ir tarptautinės sutartys, iš vidaus – asmenų (pirmiausia piliečių) pagrindinės teisės, konstitucija, įstatymai, kiti teisės aktai. Valstybės valdžia būtina normaliam visuomenės funkcionavimui, žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimui, bet kartu joje slypi ir piktnaudžiavimo, biurokratizmo, autoritarinių ar totalitarinių tendencijų, visuomenės suvalstybinimo pavojus. Dėl šios priežasties valdžios organizacija turi remtis valdžios padalijimo principu (valstybės valdžia išskaidyta į skirtingas konstitucines institucijas, nes demokratinėje, suverenioje, konstitucinėje valstybėje valstybės valdžia negali būti sutelkta vienose rankose), prieraišumo teisei, teisėtumo, žmogaus teisių ir laisvių pripažinimo principais. Valstybės valdžią turi kontroliuoti visuomenė. Unitarinės valstybės esmę (unitarizmas) išreiškia valstybės valdžios vieningumo principas (valstybės valdžia vienodai įgyvendinama visoje valstybės teritorijoje per bendrą valstybės institucijų sistemą). Federacinėse valstybėse (federalizmas) valstybės valdžia išskaidyta tarp federacijos ir federacijos subjektų.
Valstybės valdžia Lietuvoje
Lietuvos Konstitucijoje (1992) įtvirtinta, kad aukščiausią suverenią galią tauta vykdo tiesiogiai (referendumu) per demokratiškai išrinktus atstovus, t. p. remdamasi peticijų teise. Valstybės valdžią vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teismas.
2807