vãlų literatūrà, valų kalba parašyti literatūros kūriniai. Skiriami valų literatūros 3 laikotarpiai: bardų poezijos (nuo 6 a.), valų literatūros atgimimo (nuo 16 a.) ir šiuolaikinės literatūros (nuo 19 a. pabaigos). Nuo 6 a. vyravo valdovus ir karo žygius šlovinanti bardų poezija (išliko 13–15 a. rankraščių), kuri ypač klestėjo 11–13 amžiuje. Žymiausias šio laikotarpio prozos veikalas – 11 padavimų rinkinys Mabinogionas (The Mabinogion, užrašytas apie 1372–1425), grindžiamas ikikrikščioniškąja keltų mitologija, liaudies pasakomis, ankstyvųjų viduramžių istorijos tradicijomis. Viduramžiais daugiausiai kurti teisės veikalai, įvairūs pasakojimai. Renesanso laikotarpiu Velsą prijungus prie Anglijos, valų literatūra supanašėjo su anglų literatūra, kūrėsi naujųjų laikų proza. Anglų‑valų literatūros užuomazgos ryšku rojalistų H. Vaughano (1621–95) ir G. Herberto kūryboje. 1546 išspausdinta pirmoji knyga valų kalba – aristokrato, valstybės veikėjo J. Prise’o Šioje knygoje (Yn y llyvyr hwnn). Joje kalbama apie religines reformas, pateikiama apaštalų mokymų, valų kalbos abėcėlė. W. Salesbury (apie 1520–84) parašė anglų–valų kalbų žodyną (1550), 1567 į valų kalbą išvertė Naująjį Testamentą. 1567 mokslininkas humanistas R. Gruffyddas (1532–98) išleido valų kalbos gramatiką valų kalba. 1588 W. Morganas (1545–1604) pirmasis iš graikų ir hebrajų kalbų į valų kalbą išvertė visą Bibliją. 17 a. valų kalba daugiausiai rašyti religiniai kūriniai. Žymiausi to laikotarpio rašytojai – puritonas M. Llwydas (1619–59, rašė anglų ir valų kalbomis) ir V. Powellas (1617–70). Valų literatūros atgimimo laikotarpiu (ypač 18 a.) pradėta domėtis valų kalba ir Velso bardų poezijos klasikinėmis formomis. Naujajai klasikinės poezijos mokyklai vadovavo poetas G. Owenas (1723–69). Žymiausias šio laikotarpio poetas klasicistas W. Williamsas Pantycelynas (1717–91) kūrė religinę poeziją (giesmių rinkinys Aleluia 1744), elegijas. 19 a. pradžioje pradėti rengti Velso poezijos, dainų ir muzikos nacionaliniai festivaliai (Eisteddfod). Buvo publikuojami populiarūs kūriniai ir mokslo darbai, religinė poezija, lyriniai himnai, baladės, poetinės dramos, grindžiamos istoriniais pasakojimais, Biblijos epizodais, valų mitologija ir legendomis. 19 a. pabaigoje prasidėjo antrasis valų literatūros atgimimas, jo centru tapo 1883 įkurtas Velso universitetas. Klestėjo poezija (E. Evansas, 1731–89, J. Blackwellas, 1797–1841, W. Thomas, 1799–1848), proza (D. Owenas, 1836–95). 20 a. valų kalba plėtoti beveik visi šiuolaikinės literatūros žanrai ir stiliai. Garsiausi 20 a. valų rašytojai – tautinio judėjimo vadovas, poetas, dramaturgas, istorikas, literatūros kritikas S. Lewisas (1893–1985) ir prozininkė K. Roberts (1891–1985). Nuo 1980 valų kalba leidžiama daug romanų (A. Islwynas, g. 1953, A. Tomos, g. 1958). Nuo 1990 ryšku valų literatūros posūkis į postmodernizmą (prozininkai W. Owenas Robertsas, g. 1960, M. Morganas, g. 1955, poetas A. Llwydas, g. 1948). Išleista M. Elfyn (g. 1951) eilėraščių rinktinė lietuvių ir anglų kalbomis Vualiuotas bučinys–Veiled Kiss (2005).
1526