vandénsvydis, sportinis žaidimas su kamuoliu vandenyje.

Taisyklės

Žaidžia 2 komandos stačiakampiame 30 × 20 m (vyrų), 25 × 20 m (moterų) ne mažiau kaip 1,8 m gylio baseine, kurio galuose yra 3 m ilgio, 0,9 m aukščio vartai.

Komandą sudaro 7 žaidžiantys (vienas jų vartininkas) ir 6 atsarginiai vandensvydininkai. Plaukiant įvairiais stiliais, stumiant arba perduodant kamuolį vienas kitam siekiama jį įmesti į varžovo vartus bei neleisti įmesti į savuosius. Žaidėjui (išskyrus vartininką) leidžiama kamuolį laikyti tik 1 ranka, draudžiama smūgiuoti kumščiu, kojomis liesti baseino dugną. Komanda kamuolį gali laikyti ne ilgiau kaip 30 sekundžių. Kamuolio apskritimo ilgis 68–71 cm (vyrams), 66–67 cm (moterims), masė 400–450 gramų. Rungtynes sudaro 4 kėliniai po 8 minutes gryno laiko, 2 pertraukos po 2 minutes, 1 pertrauka 5 minučių. Laimi komanda, daugiau kartų kamuolį įmetusi į varžovo vartus. Jei rungtynės baigiasi lygiosiomis, skiriamas pratęsimas (2 kėliniai po 3 minutes), jei vėl lygu, nuo 5 m linijos metami baudiniai. Mažasis vandensvydis žaidžiamas mažesniame (15 × 11,5 m) baseine su mažesniais (2,5 × 0,8 m) vartais; žaidžia po 4 vyrus (vienas jų vartininkas), po 5 moteris ir jaunius.

vandensvydis

Istorija

Vandensvydis atsirado 19 a. antroje pusėje Didžiojoje Britanijoje. Žaidėjai plaukdavo sėdėdami ant žirgus imituojančių statinių, papuoštų žirgo galvomis ir uodegomis, smūgiuodami irklais arba kartimis siekdavo kamuolį įmesti į valtį arba plaustą, vėliau – į vartus. 1876 škotas Williamas Wilsonas sukūrė vandensvydžio taisykles. 1881 įvyko varžybos tarp Anglijos ir Škotijos. Vandensvydis paplito Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Švedijoje, Austrijoje, Prancūzijoje. Vyrų vandensvydis į olimpinių žaidynių programą įtrauktas 1900 (pirmasis komandinis žaidimas), moterų – 2000. Nuo 1926 rengiami Europos vandensvydžio vyrų, nuo 1985 – moterų, nuo 1973 pasaulio vandensvydžio vyrų, nuo 1986 – moterų čempionatai. Vandensvydis priklauso Tarptautinei mėgėjų plaukimo federacijai (pranc. Fédération Internationale de Natation, FINA; įkurta 1908); 1991 prie jos įsteigtas Tarptautinis vandensvydžio komitetas (angl. Technical Water Polo Committee). Stipriausi vandensvydininkai vyrai yra Vengrijos (olimpinėse žaidynėse 9 kartus laimėjo 1 vietą), Italijos, Ispanijos, Kroatijos, Serbijos, moterys – Australijos, Nyderlandų, Jungtinių Amerikos Valstijų, Ispanijos.

Lietuvoje

Lietuvoje 1931 vandensvydį pirmieji pradėjo žaisti Klaipėdos Poseidono klubo sportininkai. 1935 Nemune įrengus atvirą 50 m baseiną vandensvydis pradėtas plėtoti Kaune. 1938 vandensvydis įtrauktas į I Lietuvos tautinę olimpiadą (dalyvavo 6 komandos, 1 vietą užėmė Amerikos lietuviai). 1940 Kaune įvyko tarptautinės rungtynės su Latvija ir Estija, 1949 Zarasų ežere – Lietuvos vandensvydžio čempionatas (nuo tada čempionatai vyksta kasmet: iš pradžių Zarasų, Lampėdžių, Kaišiadorių ežeruose, nuo 1954 – baseinuose). Iki 1958 ir 1960–63, 1966–2001, 2005 Lietuvos čempionais buvo Kauno, 1959, 1964–65, 2002–03, 2007–13 Vilniaus, 2004, 2006 Alytaus komandos. 1953 įkurta Lietuvos vandensvydžio federacija (LVF) 1992 priimta į Tarptautinę mėgėjų plaukimo federaciją. 1952–90 Lietuvos vandensvydžio komandos dalyvavo SSRS čempionatuose, 1956–86 Lietuvos rinktinė – SSRS tautų spartakiadose. 1966 ir 1970 Lietuvos rinktinė laimėjo Pabaltijo taurę. 2000, 2008, 2010–12 Šiaurės ir Baltijos šalių čempionate Lietuvos jaunimo rinktinė laimėjo 1, 2001 jaunių rinktinė – 2, 2005 – 1, 2010 – 2, 2012 – 3 vietą. 2000 Šiaurės Europos šalių čempionate (rungtyniavo šalių nacionalinių čempionatų 1 ir 2 vietų laimėtojai) Kauno Lituanica‑Gaja užėmė 3 vietą, Vilniaus Baltic Amadeus – 4 vietą. 2013 Lietuvos nacionalinė rinktinė laimėjo atvirą Baltijos šalių čempionatą. 2007 įsteigta Nacionalinė vandensvydžio lyga. 2010 Alytaus Dzūkijos vandenys pasaulio veteranų vandens sporto šakų čempionate (daugiau kaip 35 m. amžiaus grupėje) laimėjo sidabro medalius. Žymesnieji vandensvydžio teisėjai: Tarptautinės mėgėjų plaukimo federacijos A kategorijos – Jonas Čirūnas, N. Papaurėlis, žymesnieji sportininkai: Vitalijus Alekperlis, Anatolijus Asajavičius, Edgaras Asajavičius, Algimantas Babavičius, Ramūnas Bieliauskas, Jonas Čirūnas, J. Goštautas, Žydrūnas Iljuškaitis, Artūras Ivaškevičius, Egonas Jakimavičius, Andrius Jankūnas, Sergejus Konovalovas, S. Krasauskas, Michailas Lapida, Linas Liūdžius, Gintaras Miliukas, Jegoras Prudnikovas, Saulius Sabaliauskas, Algirdas Skukauskas, V. Snieška, Vladas Stankevičius, Eimantas Stražnickas, Egidijus Sutkus, Justinas Šerkšnas, Darius Vaivada, V. Žygelis. 2021 vandensvydį žaidė 664 sportininkai, dirbo 12 trenerių.

L: F. Paškevčius Lietuvos vandensvydžio sporto įvykių chronologija Vilnius 2002; V. Žeimantas Vandensvydis Lietuvoje Vilnius 2011.

1876

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką