Vanessa Bell
Vanessa Bell (fotografas Georgeʼas Charlesas Beresfordas)
Bell Vanessa (Vanesa Bel) 1879 05 30Londonas 1961 04 07Charleston (Rytų Sasekso grafystė), anglų tapytoja, dizainerė. Viena svarbiausių modernizmo atstovų Jungtinėje Karalystėje 20 a. pirmoje pusėje. L. Stepheno duktė, V. Woolf sesuo. Mokėsi Arthuro Copeʼo dailės mokykloje, vėliau – Karališkojoje dailės akademijoje (abi Londone). Po tėvų mirties kartu su seserimi ir broliais persikėlė į namą Londono Bloomsbury rajone. 1905 V. Bell čia pradėjo organizuoti meninius vakarus – Penktadienio klubą (rengdavo ir parodas); iš šio klubo ir iš brolio Thoby (1880–1906) rengiamų Ketvirtadienio vakarų išsirutuliojo vadinamoji Bloomsbury grupė (rašytojų, intelektualų, menininkų sambūris).
Kūryba
Nutapė portretų, peizažų, natiurmortų, interjerų. Ankstyvojoje tapyboje ryšku J. S. Sargento ir J. Whistlerio įtaka (Plikastiebės aguonos 1908). Vėliau pabuvojusi Paryžiuje (į jį 1910–14 keliskart vyko su vyru meno kritiku Cliveʼu Bellu, 1881–1964; čia aplankė A. Deraino, H. Matisseʼo ir P. Picasso studijas) bei Londone pamačiusi 1910 R. E. Fry surengtą parodą Manet ir postimpresionistai susižavėjo postimpresionizmu ir pakeitė stilių – formos tapo labiau apibendrintos, spalvos ryškesnės. Apie 1914 dailininkė nutapė jau visiškai abstrakčių paveikslų, po I pasaulinio karo grįžo prie realistiškesnės vaizduosenos. Žymesni kūriniai: Studlando paplūdimys (apie 1912), Virginia Woolf (keli variantai, 1912), Frederickas ir Jessie Etchellsai tapo (1912), Pokalbis gatvėje ant kampo, Vasaros stovyklavietė (abu 1913), Kompozicija (apie 1914), Abstraktus paveikslas (abu apie 1914), Helen Dudley, Autoportretas (abu apie 1915), Ponia St John Hutchinson, Prie Estuarijos (abu 1915), Davidas Harnettas (1916), Duncanas Grantas priešais veidrodį (1916–17), Vonia (1917), Pobūvis, Chrizantemos (abu 1920), Interjeras su stalu (1921), Aldous Huxley (1929–30), Fazanai (1931), Interjeras su dviem moterimis (1932).
V. Bell. Virginia Woolf (aliejus, 1912, Leonardo ir Virginijos Woolfų namas-muziejus Monkʼs House Rodmellyje)
V. Bell ir D. Granto apipavidalinto namo Charlestone svetainės fragmentas
Nuo 20 a. 2 dešimtmečio kūrė ir taikomąją dekoratyvinę dailę; bendradarbiavo su škotų tapytoju Duncanu Grantu (1885–1978; vėliau – ir gyvenimo partneris). Paskatinti R. E. Fry, V. Bell ir D. Grantas Londone 1913 atidarė dirbtuves Omega Workshops (veikė iki 1919). Įmonėje buvo kuriami interjero apipavidalinimo projektai, baldai, keramikos, tekstilės dirbiniai, drabužiai; gaminiai pasižymėjo paprastų formų raštais, ryškiomis spalvomis. Siekta skatinti vaizduojamosios ir dekoratyvinės dailės suartėjimą, lygiavertiškumą, dizaino eksperimentus. Dirbtuvėse bendradarbiavo daug menininkų; pati V. Bell ryškiausiai pasireiškė kurdama rūbus ir audinių raštus.
1916 V. Bell su D. Grantu įsigijo 17 a. namą Charlestone (čia daugiausia ir gyveno), atnaujino jo interjerą: ištapė sienas, duris, baldus, dekoravo kambarius dirbtuvėse Omega Workshops sukurta keramika, tekstile, savo ir kitų dailininkų paveikslais ir piešiniais, sukūrė mozaikų sode. Namas Charlestone tapo Bloomsbury grupės susibūrimo vieta; 20 a. 9 dešimtmetyje pastatas buvo restauruotas ir 1986 atvertas publikai.
V. Bell su D. Grantu sukūrė daug privačių gyvenamųjų namų interjero projektų, Berwicko (Rytų Sasekso grafystė) bažnyčios sienų tapybą (1940–42; ir su V. Bell sūnumi Quentinu Bellu, 1910–96), 50 lėkščių servizą Žymios moterys (1932–34; lėkštės dekoruotos 48 žymių moterų iš įvairių istorijos laikotarpių atvaizdais bei pačių dailininkų portretais). V. Bell sukūrė viršelių Leonardo ir Virginijos Woolf leidyklos Hogarth Press knygoms (tarp jų – V. Woolf romano Ponia Delovėj / Mrs. Dalloway pirmo leidimo viršelio aplanką, 1925).
Parodos
Dalyvavo R. E. Fry kuruotose parodose Paryžiuje ir Londone, 1922 Londone surengė pirmą individualią parodą. Surengta pomirtinių retrospektyvinių V. Bell kūrinių parodų (Londone 1964, Milton Keynese, Bakingamšyro grafystė, 2024–25).
Kūriniai muziejuose
Kūrinių turi Tateʼo galerija, Nacionalinė portretų galerija (abi Londone), Metropolitano meno muziejus, Moderniojo meno muziejus (abu Niujorke).