vapsvavoris
vapsvãvoris (Argiope bruennichi), paprastàsis vapsvãvoris, kryžiuočių (Araneidae) šeimos voras. Paplitęs didelėje Europos dalyje, kai kuriose Azijos ir Šiaurės Afrikos šalyse.
Būdingas lytinis dimorfizmas. Patelės kūno ilgis 15–25 mm, patino – apie 5 milimetrus. Kojos ilgos ir plonos su rudai juodais žiedeliais, galvakrūtinė apaugusi sidabriškais plaukeliais, patelių pilvelis geltonai, baltai dryžuotas su juodomis juostomis (raštas panašus į vapsvos), patinai nespalvingi. Gyvena saulėtose atvirose vietose. Patelė tarp neaukštos žolės nupina vertikalų tinklą, kuris nuo kitų vorų rūšių voratinklių išsiskiria iš centro į apačią ir į viršų einančiomis plačiomis zigzaginėmis juostomis. Vapsvavoris slėptuvės nedaro, tupi tinklo viduryje, pajutęs pavojų, staigiais judesiais siūbuoja voratinklį arba nukrinta ant žemės. Minta vabzdžiais, daugiausia žiogais ir skėriais. Patelė lytiškai subręsta ir poruojasi rugpjūčio gale–rugsėjį, dažnai po poravimosi patiną suėda. Apvaisinta patelė iš voratinklio gijų tarp žolių stiebų virš žemės susuka kokonus (dažniausiai 3), į kuriuos sudeda maždaug po 100 gelsvų kiaušinių. Padėjusi kiaušinius patelė miršta. Iš kiaušinių netrukus išsiritę jaunikliai žiemoja kokone, pavasarį–vasaros pradžioje pasklinda aplinkoje.
vapsvavorio patelė
Lietuvoje vapsvavoris pirmą kartą aptiktas 2002, per dešimtmetį išplito visoje Lietuvoje.
vapsvavorio patinas
vapsvavorio patelė nuausto tinklo viduryje