A. Dürer. Melancholija I (1514, Metropolitano meno muziejus Niujorke)
Lucas van Leyden. Estera prieš Ahasverą (1518, Ermitažas Sankt Peterburge)
vãrio raižinỹs, seniausia giliaspaudės grafikos technika. Artima plieno raižiniui, sausajai adatai. Piešinys išraižomas nušlifuotoje vario plokštelėje įvairaus skerspjūvio plieniniu raižikliu. Plokštelė ištepama dažais, jie įtrinami į griovelius ir nuvalomi nuo lygių vietų. Atspaudas daromas presu ant drėgno popieriaus, pergamento, audinio. Spalvoti vario raižinio atspaudai daromi nuo vienos (išteptos įvairiais dažais) arba nuo kelių vario plokštelių. Vario raižinys išsirutuliojo 15 a. Vokietijoje iš juodinimo. 15–16 a. plito Italijoje (A. Mantegna, A. Pollaiuolo, M. A. Raimondi), Vokietijoje (M. Schongaueris, V. Stossas, A. Düreris), Nyderlanduose (Lucas van Leydenas). 17 a. daugiausia taikytas tapybos kūriniams reprodukuoti. 18 a. Anglijoje plito vario raižinio atmaina punktyrinė maniera.
Vario raižinys Lietuvoje
Lietuvoje vario raižinio technika kuriama nuo 16 amžiaus. 17 a. ji itin paplito; knygų, panegirikų iliustracijų, alegorinių kompozicijų, urbanistinių peizažų, portretų, herbų, vinječių sukūrė J. Engelhartas, C. Götke, L. Kščonovičius (apie 1650–1704), T. Makowskis, D. Pelzeldtas, T. Schnopsas, J. Ščirskis, A. ir L. Tarasevičiai, L. Vilacas. 18 a. sukurta portretų, religinių kompozicijų, žemėlapių, ekslibrisų, kortų (P. Balcevičius, H. Leibovičius, J. Perli). 19 a. pradžioje klasicistinių portretų, knygų ir žurnalų iliustracijų, kaligrafijos kūrinių, tapybos kūrinių reprodukcijų sukūrė I. Veisas, J. Saundersas, M. Podolinskis, G. Kislingas, J. Chščonovičius, V. Slaveckis. 19 a. pirmoje pusėje vario raižinį pakeitė litografija ir skersinės medžio lentos raižiniai.
G. Kislingas. Korta (1815, pagal J. Rustemo piešinį, išspausdinta J. K. Vilčinskio Vilniaus albume; Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
2271
A. Dürer. Melancholija I (fragmentas; 1514, Metropolitano meno muziejus Niujorke)