varpinė

Stelmužės bažnyčios varpinė (19 a., 1873 rekonstruota, 1959 restauruota)

vapinė, bokšto pavidalo statinys arba pastato dalis varpams pakabinti. Būna kelių tarpsnių; viršutinė dalis su atviromis angomis, stogeliu. Statomos sakralinių (Italijoje – kampanilė) ir civilinių (dažniausiai rotušių; befrua) pastatų varpinės. Įrengiamos bažnyčios šventoriuje, kapinėse, miesto centrinėje aikštėje. Europoje seniausios išlikusios varpinės – atskiri daugiatarpsniai bokštai – yra iš 9 a., nuo 13 a. jas pradėta šlieti prie pastato. Lietuvoje varpines pradėta statyti 15 amžiuje. Viena seniausių išlikusių varpinių – Bazilijonų vienuolyno Vilniuje (16 a. pradžia, perstatyta 18 a. antroje pusėje).

2271