vartai
Dzveli-Galavani citadelės Telavi vartai (Sakartvelas; 10–11 a.)
vatai, anga tvoroje ar sienoje, pro kurią įvažiuojama ar įeinama; statinys ties įėjimu ar įvažiavimu. Būna mediniai, mūriniai, metaliniai (kartais kelių medžiagų). Įrenginėti miestų, pilių, šventorių, kapinių, dvaro sodybų, kaimo sodybų vartai. Nuo seniausių laikų iki 19 a. vidurio statytos miesto sienos su vartais dažnai turėjo gynybinę, reprezentacinę paskirtį. Dažniausiai būdavo įtvirtinti, papuošti miesto herbu, heraldiniais motyvais, skulptūromis, aprėminti portalais, kolonomis, puskolonėmis.
2271
Lietuvoje
Valdovų rūmų Vilniuje vartai (16 a. vidurys–17 a. pirma pusė, atstatyti 2000)
Šv. Pranciškaus Asyžiečio, arba Bernardinų, bažnyčios Vilniuje šventoriaus vartai (apie 1873)
Lietuvoje medinių arba akmenų, plytų mūro vartų likučių randama kasinėjant senąsias gyvenvietes, piliavietes, jie minimi istoriniuose šaltiniuose. Sodybų, kaimų (abiejuose galuose), šventorių ir kapinių vartai būdavo mediniai, įtvirtintų stulpų. Kaimo kapinaičių vartai (iki 3 angų) dažniausiai sukalti iš statinių, su drožiniais ir geležiniu kalvio darbo kryžiumi papuoštu stogeliu. Vėliau plito akmenų ir plytų (arba mišraus) mūro vartai su kaltinėmis grotomis. Tokie vartai prie bažnyčių mūryti 1–3 angų, su viršvarte arba be jos, su šoniniais piramidės formos bokšteliais ir varteliais. Dvarų vartai (dvarų inventoriuose kartais minimi keleri) dažniausiai mūriniai (neretai būdavo įrengti didesniuose pastatuose), su cokoliu, vidurine dalimi ir viršvarte – geležinėmis lankstytomis grotomis. Pilių, miesto sienų vartai buvo mūriniai, dažniausiai gynybiniai statiniai su bokštu, arka, uždaroma keleriomis pakeliamosiomis durimis (Aušros vartai). Iš išilgų arba vertikalių lentų padaryti, metaliniais apkalais sutvirtinti gotikiniai miesto pastatų vartai buvo įtaisomi tvorose prie galu į gatvę stovinčių pastatų. Vėliau pastatus ėmus statyti šonu į gatvę, per medinius vartus buvo važiuojama į vidinį kiemą. Baroko laikotarpiu daugelis vartų būdavo sutvirtinami: iš lauko apkalami (įstrižai eglute, rombu) lentelėmis. Metaliniai vartai – kalvio kaltos grotos su cokoliu, vidurine dalimi, viršvarte – plito bažnyčių, koplyčių interjeruose, kapinėse. 18 a. pabaigoje–19 a. paplito metaliniai vartai su mūriniais stulpais. 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje buvo daroma ir medinių įsprūdinių vartai su metalinių grotelių intarpais viršvartėje (Kelmės dvaro, Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblio vartai). 20 a. antroje pusėje sukurta originalių kalto plieno vartų.
2271