vasara

vãsara, vienas iš keturių metų laikų; sezoninių gamtos pakitimų laikotarpis tarp pavasario ir rudens. Būna astronominė, kalendorinė, klimatinė, fenologinė.

vasaros pradžia

Kalendorinė vasara

Kalendorinė vasara apima birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesius Šiaurės pusrutulyje bei gruodžio, sausio ir vasario mėnesius Pietų pusrutulyje.

Astronominė vasara

Astronominė vasara Šiaurės pusrutulyje prasideda 06 21–22 (per vasaros saulėgrįžą, sutampa su ilgiausia Šiaurės pusrutulio diena) ir tęsiasi iki rudens lygiadienio (09 22–23). Pietų pusrutulyje astronominė vasara tęsiasi nuo 12 21–22 (viduržiemio, arba žiemos saulėgrįžos) iki 03 20–21 (pavasario lygiadienio).

Klimatinė vasara

Vasara – šilčiausias metų laikas. Klimatinė vasara prasideda, kai paros vidutinė oro temperatūra pakyla aukščiau 15 °C. Vidutiniškai trunka 80 dienų. Vasarą būna trumpalaikių stiprių liūčių (kartais su kruša, perkūnija), sausros laikotarpių. Orams atvėsus iškrinta rasa, užslenka rūkas.

Fenologinė vasara

laukų gėlės

Fenologinė vasara – gyvosios gamtos reprodukcijos fazė (sėklų ir vaisių brandinimo metas); pradžią ir trukmę lemia meteorologinės sąlygos. Vasaros pradžioje pradeda žydėti darželiniai jazminai, žieminiai rugiai. Vidurvasarį pražysta mažalapės liepos, prisirpsta mėlynės. Vėlyvą vasarą prinoksta vasarinių veislių obuoliai, žieminių rugių grūdai pasiekia kietąją brandą, prisirpsta bruknės. Birželio–liepos mėnesiais (pražydus žolėms) šienaujamos pievos, liepos pabaigoje–rugpjūčio pradžioje (pribrendus žiemkenčiams ir vasarojui) pjaunami javai. Vasaros pabaiga – pasėlių priežiūros ir derliaus nuėmimo pradžios metas. Rugpjūtį išskrenda kai kurie paukščiai (gandrai, gervės).

Vasara Lietuvoje

Lietuvoje fenoklimatinė vasara daugelyje rajonų prasideda (vidutinė paros temperatūra daugiau kaip 15 °C) birželio pirmame dešimtadienyje (Žemaičių aukštumoje ir pajūryje – birželio 20–26 d.) ir trunka iki rugpjūčio pabaigos (pajūryje ir Kuršių nerijoje iki rugsėjo 9 dienos). Ilgiausiai vasara trunka pietuose ir pietvakariuose (90 d.), trumpiausiai – Žemaičių aukštumoje (60 dienų). Vasaros pradžia (birželis) šilčiausia šalies vidurinėje dalyje ir pietuose, o liepa–rugpjūtis – pajūryje. Vasarą per dieną Saulė šviečia vidutiniškai 7–9 valandas, o apsiniaukusių dienų būna mažiau kaip 10 per mėnesį. Karštų dienų (daugiau kaip 25 °C) pasitaiko balandžio pabaigoje–rugsėjo pradžioje, bet didžiausia jų tikimybė yra liepą. Pajūryje tokių karštų dienų būna 11–12 per sezoną, Žemaičių aukštumoje apie 20, kitoje teritorijoje – 25–30. Ypač karštų dienų, kai temperatūra pakyla iki 30 °C ir aukščiau, per vasarą pajūryje būna vidutiniškai 1–2, kitur 3–4 dienos.

vasaros darbai

Vasarą pučia silpniausi vėjai, orus lemia dažniausiai vidutinio galingumo anticiklonai bei negilūs ciklonai su ryškiais šaltaisiais frontais, kuriuose dažnos perkūnijos, pasitaiko stiprių liūčių, škvalų, krušos. Liepa ir rugpjūtis yra lietingiausi metų mėnesiai, kritulių iškrinta po 60–90 mm per mėnesį. Kasmet vasarą pasitaiko labai stiprių liūčių, kai iškrinta 30 mm per dieną ir daugiau kritulių. Gausūs lietūs daugiausia susiję su pietinių ciklonų priešakine dalimi arba centru, lėtai judančia bei besipildančia žemo slėgio sritimi ar kvazistacionariais atmosferos frontais. Pagal santykinį oro drėgnumą bei saulėtų orų pasikartojimą Lietuvos pietrytinė dalis vasarą yra santykinai palankiausia poilsiui ir turizmui.

Orų ekstremumai

Aukščiausia užregistruota oro temperatūra birželį 35,0 °C (1885 06 27 Druskininkuose), žemiausia – –2,8 °C (1977 06 05 Šventojoje), liepą atitinkamai 37,5 °C (1994 07 30 Zarasuose; oro temperatūros absoliutusis maksimumas Lietuvoje) ir 0,9 °C (1971 07 22 Varėnoje ir 1986 07 11 Širvintose), rugpjūtį – 37,4 °C (2015 08 08 Birštone) ir 2,9 °C (1966 08 30 Varėnoje).

vasaros perkūnija

1971 06 11 Pasvalyje labai smarkios liūties metu per 1 valandą iškrito 93 mm kritulių. Stipriausia liūtis (250 mm per 9 valandas; didžiausias paros kritulių kiekis) užregistruota 1980 07 02 Dusetose (Sartų ežero apylinkėse). 2005 08 09–12 tęsėsi (beveik 4 paras be perstojo) intensyvūs lietūs; Pietų ir Vakarų Lietuvos upėse kilo poplūdžiai. 1994 07 Klaipėdoje, Palangoje, Šilutėje, Telšiuose ir 2002 08 Laukuvoje, Palangoje, Raseiniuose užregistruotas mažiausias mėnesio kritulių kiekis – 0 milimetrų. Ilgiausia stichinė sausra užfiksuota 1992 Utenoje – truko nuo birželio 11 iki rugpjūčio 22 dienos (73 paras). 1972 06 15 Anykščiuose iškritusios krušos ledėkų skersmuo siekė 70 mm, 1995 07 10 Kybartuose – 120 mm, 1985 08 18 Molėtuose – 60 milimetrų. 2012 07 09 Nidoje per audrą užregistruotas vėjo greitis siekė 36 m/s, 2012 08 06 Klaipėdoje – 32 m/s (per 1 valandą iškrito 46 mm kritulių).

2011 07 27 Šiaulių priemiestyje Ginkūnuose praūžiusio viesulo vėjo greitis siekė 60–70 m/s, 1978 08 18 Medekščių kaime ir 1978 08 30 Josvainiuose (Kėdainių rajono savivaldybė) – 30–40 m/s; buvo išversti medžiai, nunešti stogai, sugriauti pastatai.

Vasaros šventės

Vasaros svarbiausios šventės: Joninės, Valstybės diena (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo diena), Žolinė.

javų laukuose

sodyboje

rugiagėlės

rugiapjūtė

piliarožės

Joninės (Latvija)

1163

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką