Vedròšos mšis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės 1500–03 karo pirmasis mūšis, įvykęs 1500 07 14 prie Vedrošos upės, netoli Dorogobužo (Smolensko sr.). Nuo 15–16 a. sandūros Maskvos valdovai atvirai kišosi į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vidaus reikalus, kiršino jos gyventojus stačiatikius su valstybę valdančiais katalikais, ragino juos atsimesti nuo Lietuvos ir su savo valdomis prisijungti prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. Po 1492–93 karo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro ir Maskvos didžiojo kunigaikščio Ivano III (Vytauto provaikaitis) 1494 sudarytos taikos sutarties 1500 Ivanas III vėl puolė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rytines žemes; siekė jas prijungti prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės. Aleksandro broliai Jonas Albrechtas ir Vladislovas II Jogailaitis padėti negalėjo – kariavo su turkais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė nebuvo pasirengusi naujam karui. Jos kariuomenė (keliolika tūkstančių žmonių; vadas – Konstantinas Ostrogiškis) Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenės avangardo buvo atviliota prie pagrindinių jėgų (apie 40 000 žmonių, vadai – bojarinai Jakovas Zacharjinas ir Daniilas Ščenia) ir sumušta. Į nelaisvę pateko Konstantinas Ostrogiškis (1507 iš Maskvos pabėgo) ir keli kiti vadai. Vedrošos mūšis – pirmoji didesnė šiame kare Maskvos didžiosios kunigaikštystės pergalė prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę.

415

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką